Nors jūra nuo Lietuvos sostinės yra nutolusi per daugiau nei 300 km, tačiau būtent Vilniuje – Gedimino prospekte 13 „Gobis/Lauko ekspo“ paviljone – atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus paroda po atviru dangumi „Tauta be jūros neturi ateities“.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, ši paroda neša žinią, kad kitąmet minėsime Lietuvos laivyno 100-metį.
„Muziejuje šios sukakties proga rengiame naują ekspoziciją „Nuo žagrės – prie šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900–1940 m.“, – pasakoja labiausiai lankomo Lietuvos muziejaus direktorė. – „O Vilniuje, visiems laisvai ir nemokamai prieinamoje vietoje, eksponuojame keletą eksponatų, kurie, tikimės, privers lankytoją susimąstyti apie tai, esame mes jūrine valstybe ar ne”.
Pasak parodos kuratoriaus, muziejaus direktoriaus pavaduotojo vyr. fondų saugotojo Romualdo Adomavičiaus, tai nėra paprastas klausimas.
„Galbūt į šį klausimą atsakymą rasite šioje parodoje”, – sako jis. – „Jei ne, apsilankykite naujoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijoje Klaipėdoje, kurią atidarysime po poros mėnesių. O parodoje pristatome glaustą pasakojimą apie Lietuvos jūrinės istorijos pradžią – pirmuosius lietuvių ir jūros susitikimus”.
Parodos pavadinimu tapo garsioji aušrininko Jono Šliūpo frazė: „Tauta be jūros neturi ateities“. Pasak Romualdo Adomavičiaus, nuo XX a. pradžios lietuvių žvilgsniai krypo į Klaipėdos uostą. Lietuvos išėjimo prie jūros, kaip ir visų sienų klausimas, sprendėsi painiose derybose po Pirmojo pasaulinio karo. 1921 m. pasirašius sienos sutartį su Latvija ir 1924 m. susitarus su Tautų sąjunga dėl Klaipėdos krašto konvencijos nusistovėjo Lietuvos jūrinė siena. Tokia ji yra ir dabar.
Tačiau daugelio lietuvių pažintis su jūra XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje prasidėjo ieškant geresnio gyvenimo sąlygų už Atlanto vandenyno. Laivybos raida suteikė galimybę vis daugiau žmonių pasiekti Naująjį pasaulį – Ameriką. Jie pasiryždavo savaitės trukmės sekinančioms jūrų kelionėms už žinomo pasaulio ribos, kur juos ginė viltis gyventi geriau.
Iš pajūrio legendos atklydę vardai „Jūratė“ ir „Kastytis“ papuošė pirmųjų Lietuvos jūrinių prekybinių laivų bortus. Lietuvos garlaivių bendrovės motoriniai burlaiviai 1921 m. įplaukė į Klaipėdos uostą, o registruoti buvo Jurbarke.1936 m. įkurta jūrų laivininkystės akcinė bendrovė „Lietuvos Baltijos Lloydas“ rūpinosi lietuviškų prekių gabenimu į Europos rinkas – Jungtinę Karalystę, Belgiją, Olandiją, Švediją, Tarybinę Rusiją ir toliau. Iki 1940 m. suformuotas 11 laivų trispalvės laivynas plukdydavo reikiamas žaliavas ir produkciją į Lietuvą.
Lietuvos jūros sienos apsaugai nuo 1923 m. rudens naudoti Klaipėdoje dislokuoti nedideli pasienio policijos motorlaiviai „Savanoris“ ir „Lietuvaitė“, nuo 1925 m. – „Šaulys“, nuo 1932 m. Klaipėdoje statyti – „Aitvaras“, „Žaibas“ ir „Partizanas“. Pagrindinė jų veikla – kova su neapmokestinto spirito kontrabanda.
1927 m. į Klaipėdos uostą įplaukė buvęs minų paieškos laivas „Prezidentas Smetona“. Kelis metus gaudęs kontrabandininkus Baltijos jūroje, 1933–1935 m. performuotas į mokomąjį karo laivą. Laivo gynybiniai pajėgumai buvo menki, bet jis reprezentavo 1935 m. rugpjūčio 1 d. įkurtą Lietuvos karinį laivyną ir jūrinės valstybės idėją.
Šias temas parodoje atspindi originalūs Lietuvos jūrų muziejaus eksponatai iš skirtingų Lietuvos jūrinės istorijos laikotarpių: laivo žibintas, virvių blokas burėms kelti, Lietuvos jūrų laivininkystės garlaivio „Jelec“ varpas, pagalbinis Kuršių marių burvaltės kurėno „SüD.1″ inkaras, šio kurėno burė, optinis pelengatorius, naudotas Lietuvos karinių jūrų pajėgų fregatoje F11 „Žemaitis“.
Parodą galite aplankyti iki gruodžio 1 dienos.