Novrūzo kilmė ir istorija
Novrūzas – senovinis Naujųjų metų ir pavasario atgimimo šventimas, kurio šaknys siekia daugiau nei 3000 metų. Ši šventė kilo iš senovės Persijos ir zoroastrizmo tradicijų, o pats žodis „Novruz” persų kalba reiškia „naują dieną”. Tai viena seniausių išlikusių žmonijos švenčių, kuri sutampa su pavasario lygiadieniu – kovo 20 d., kai diena ir naktis tampa vienodo ilgio.
Novrūzas buvo oficialiai pripažintas Jungtinių Tautų 2010 metais kaip tarptautinis pavasario šventimas. Šiandien ši šventė švenčiama daugybėje šalių – nuo Irano, Azerbaidžano, Turkijos, Kazachstano, Kirgizstano iki Afganistano, Tadžikistano, Uzbekistano, Indijos šiaurinių regionų ir kitų teritorijų.
Novrūzo tradicijos ir papročiai
Novrūzo šventimas apima daugybę simbolinių ritualų ir tradicijų, kurios išreiškia atsinaujinimą, viltį ir gyvenimo šventimą. Viena svarbiausių tradicijų – namų valymas ir puošimas. Prieš Novrūzą žmonės atlieka generalinį namų valymą, išmeta senus daiktus ir apsirengia naujais drabužiais – tai simbolizuoja naują pradžią.
Ant šventinio stalo dedama „Haft-sin” – septyni daiktai, kurių pavadinimai persų kalba prasideda raide „S”. Tai dažniausiai yra:
- Sabzeh (daiginti kviečiai arba lęšiai) – simbolizuoja atgimimą
- Samanu (saldus kviečių pudingas) – simbolizuoja gausą
- Senjed (laukinių alyvų vaisiai) – simbolizuoja meilę
- Sir (česnakas) – simbolizuoja sveikatą
- Sib (obuoliai) – simbolizuoja grožį
- Somaq (sumako prieskoniai) – simbolizuoja saulėtekio spalvą
- Serkeh (actas) – simbolizuoja amžių ir kantrybę
Šiandien Novrūzas – 3000 metų skaičiuojanti Naujųjų metų šventė
Novrūzo šventimas skirtingose šalyse
Skirtingose šalyse Novrūzas švenčiamas savitai, pridedant vietinių tradicijų. Azerbaidžane šventė trunka keturias dienas, per kurias žmonės lanko gimines, keičiasi dovanomis ir valgo tradicinius patiekalus, tokius kaip plov (ryžių patiekalas) ir paklava (saldus pyragas).
Irane Novrūzas švenčiamas net 13 dienų. Šventės pabaigoje, tryliktą dieną, šeimos išvyksta į gamtą, kad paliktų blogą energiją ir pradėtų naujus metus su švaria energija.
Uzbekistane per Novrūzą tradiciškai gaminamas sumaljak – ritualinis patiekalas, ruošiamas iš daigintų kviečių, kurį gamina moterys per naktį pasakodamos tradicines istorijas.
Novrūzo simbolika ir reikšmė šiandien
Šiandien Novrūzas išlieka ne tik kultūrinė, bet ir dvasinė šventė, simbolizuojanti gamtos atgimimą ir naują pradžią. Tai laikas, kai žmonės apmąsto praėjusius metus, susitaiko su artimaisiais, nusimeta senas skriaudas ir su viltimi žvelgia į ateitį.
Globalėjančiame pasaulyje Novrūzas tapo ir kultūrinės įvairovės bei tolerancijos simboliu. Jis primena, kad nepaisant skirtingų tradicijų ir papročių, visus žmones vienija bendros vertybės: atsinaujinimo džiaugsmas, gamtos gerbimas ir viltis.
UNESCO yra pripažinusi Novrūzo šventimą savo nematerialaus kultūros paveldo sąraše, pripažindama šios šventės svarbą įvairioms bendruomenėms visame pasaulyje ir jos indėlį į žmonijos kultūrinę įvairovę.
„Vienas įeina, kitas išeina“: kaip išvengti daiktų chaoso namuose?
