Kultūros paveldo departamento Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo paraiškų vertinimo ekspertų komisija sertifikavo regioninio lygmens Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią ir nacionalinio lygmens Pilių ir dvarų kultūros kelią.
Ekspertų komisija teigiamai įvertino Justino Marcinkevičiaus kultūros kelio paraišką, kurą pateikė Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Ekspertai taip pat pritarė kelio operatorių išsikeltam tikslui per trejus metus siekti tapti nacionaliniu kultūros keliu. Komisija pažymėjo, kad projekto komanda yra surinkusi gausią istorinę medžiagą, kuri pateikiama patogioje naudoti ir pritaikytoje įvairioms naudotojų grupėms kultūros kelio interneto svetainėje: https://www.justinomarcinkeviciauskeliu.lt/
Justino Marcinkevičiaus kelias – unikalus tarpinstitucinio bendradarbiavimo projektas, kuriantis ir populiarinantis su išskirtinės svarbos poeto Justino Marcinkevičiaus asmenybe susijusią kultūrinę kelionę.
Šio Kultūros kelio unikalumas slypi ne tik jo maršrute ar lankytinose vietose, bet ir pačioje kelio esmėje – viskas šiame kelyje kalba Poeto žodžiais. Tai vienintelis toks Kultūros kelias Lietuvoje, kur kiekvienas lankomas taškas – tai ne tik vieta žemėlapyje, bet ir gyvas Justino Marcinkevičiaus kūrybos atspindys: jo eilėraščiai, publicistiniai tekstai, kalbos, pasakytos reikšmingomis progomis, lydinčios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelią, tautos dvasinius virsmus.
Šiame kelyje praeitis, dabartis ir poeto balsas susilieja į vientisą pasakojimą apie tautos išgyvenimus, viltis, praradimus ir atgimimus. Nė vienas kitas kultūros kelias Lietuvoje nėra taip išsamiai grindžiamas literatūriniais tekstais,
kurie leidžia pažinti ne tik vieno kūrėjo asmenybę, bet ir XX a. pab., XXI a. pr. lietuvių literatūros raidą bei istorinį kontekstą. Kiekvienas kelio objektas tampa ne tik kultūros paminklu, bet ir gyva atminties vieta. Šis kelias unikalus tuo, kad kviečia ne tik keliauti, bet ir mąstyti, jausti, atpažinti savąją istoriją per Justino Marcinkevičiaus kūrybos prizmę. Tai kelias, kuris sujungia žodį ir vietą, žmogų ir tautą, istoriją ir atmintį.
Justino Marcinkevičiaus kelias – nuolatinis kultūros, istorijos, gamtos paveldo objektų maršrutas, kurį sudaro: stacionarios kultūros, švietimo, mokslo, religinės įstaigos, visuomeninės organizacijos (bibliotekos, muziejai, bažnyčios, gimnazija, teatras, universitetas, skulptūrų parkas, Mokslų akademija, Rašytojų sąjunga); lankytini objektai, kurių lankymas nepriklauso nuo darbo valandų (gimtoji sodyba, paminklinis akmuo, gamtos paminklai (piliakalniai, atodanga, Nemuno salos), paminklai, parkai, aikštės, kapinės); kultūros kelio partneriai (bibliotekos, muziejai, turizmo informacijos centrai).
Kaip teigiama organizatorių paraiškoje, su kraštiečio poeto Justino Marcinkevičiaus asmenybe susijęs kultūrinio turizmo maršrutas reikšmingas puoselėjant Lietuvos istorinių, tautinių ir kultūrinių vertybių supratimą ir pagarbą joms, didinant vidurio, pietų ir pietryčių Lietuvos regiono atpažįstamumą ir žinomumą, kuriant kultūrinę, edukacinę, socialinę, ekonominę vertę, prisidedant prie kultūrinio turizmo plėtros Prienų, Birštono, Druskininkų, Trakų, Vilniaus savivaldybėse. Tai unikali kelionė, atskleidžianti vietovių paveldą, jų istorijas ir ryšį su dabartimi, įtraukianti lankytojus į prasmingą pažintį su literatūra, istorija, gamta, kultūra. Kultūros kelias yra patogiai pasiekiamas turistams ir pritaikytas tvariam naudojimui.
Justino Marcinkevičiaus kūrybos kelią sudaro memorialinių objektų, atminimą įprasminančių ženklų, gyvenimą ir kūrybą menančių vietovių visuma, sujungiant objektus ir pagal gyventą laiką, ir pagal kūrybos atspindžius šiuos objektuose.
Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę stiprinti kelio turizmo aspektą, ypač akcentuojant kultūrinio turizmo elementus. Ekspertai pažymėjo, kad tobulinant kelią svarbu neapsiriboti bendradarbiavimu tik tarp atminties institucijų – būtina aktyviai įtraukti ir turizmo informacijos centrus bei kitas organizacijas, kurios galėtų prisidėti prie kelio matomumo ir patrauklumo. Visi posėdyje dalyvavę vertinimo ekspertų komisijos nariai balsavo už (pritarė) nustatyti regioninį lygmenį ir sertifikuoti Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią.
Antroje posėdžio dalyje buvo svarstyta Vilniaus dailės akademijos pateikta paraiška sertifikuoti Pilių ir dvarų kultūros kelią ir nustatyti jo lygmenį. Du posėdyje dalyvavę komisijos ekspertai siūlė Pilių ir dvarų kultūros keliui suteikti regioninį lygmenį. Likusioji posėdyje dalyvavusi dauguma (6) liko prie nuomonės sertifikuoti nacionalinį Kultūros kelio lygmenį Lietuvoje.
Kaip rašoma organizatorių paraiškoje, kelias, nusidriekęs per keturias savivaldybes ir tris apskritis tarp Kauno ir Jurbarko, yra vienas svarbiausių pilių ir dvarų kultūrinio turizmo maršrutų Lietuvoje. Kelias jungia 15 skirtingų epochų (gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, istorizmo) – ir medžiagiškumo (medžio, mūro) objektus Panemunės regione. Gotiką reprezentuoja Kauno pilis, renesansą – Raudondvario ir Panemunės pilys, baroko fragmentai atpažįstami Žemojoje Panemunėje, klasicizmas – Veliuonoje, Aukštojoje Fredoje, Ilguvoje, Jurbarke, Kriūkuose ir Kiduliuose, romantizmą išraiškingai reprezentuoja Belvederio dvaro rūmai, o istorizmą – Raudonė, Kaimelis, Zypliai ir Gelgaudiškis. Šis maršrutas reprezentuoja Lietuvos didikų kultūros palikimą, dvaro architektūros raidą ir Nemuno kraštovaizdžio istorinę reikšmę. Jau XIX a. keliautojai upe, pvz. Vladislovas Sirokomlė, aprašė apylinkių pilis ir dvarus. XIX a. nutiesus kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda šiuo maršrutu buvo galima patogiai keliauti ir sausuma. Keliautojų įspūdžiai užfiksuoti ne viename dailės kūrinyje (pvz. N. Orda, E. Andrioli).
Kelias yra aktualus dvarų kultūros tyrimų ir sklaidos lauke – jame veikia dviejų universitetų (VDA ir VDU) padaliniai, 4 muziejai, 3 meno galerijos. Šios institucijos aktyviai rengia su dvarų kultūra susijusias parodas, renginius edukacijas. Taip pat, šis maršrutas pritaikytas kultūriniam turizmui – pilyse ir dvaruose veikia 4 apgyvendinimo įstaigos ir 4 maitinimo įstaigos.
Ekspertų komisija pažymėjo, jog kol kas trūksta kryptingos komunikacijos apie dvarus, kaip kultūros paveldo objektus – šiam aspektui skiriama per mažai dėmesio tiek turinio, tiek pateikimo požiūriu. Komisija organizatoriams siūlo aktyviau bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, siekiant, kad kelio objektai taptų gyvomis kultūrinėmis erdvėmis, o ne tik istorinėmis stotelėmis. Ekspertų nuomone, kultūros kelias turi didelį potencialą, tačiau norint jį realizuoti, būtina tikslingai plėtoti partnerystes ir bendradarbiavimą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. Plačiau susipažinti su Pilių ir dvarų kultūros keliu galima oficialioje svetainėje: https://www.piliudvarukelias.lt/
„Pilių ir dvarų kelias“ – naujausias kultūros kelias Lietuvoje supažindins su dvarų ir pilių paveldu
