Saugomos teritorijos atmintine siekiama ugdyti vietos gyventojų ir lankytojų saugomų teritorijų steigimo tikslų, saugomų kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių supratimą, apsaugos nuostatų suvokimą, informacinę kultūrą, taip pat norima padėti išvengti saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimų.
Saugomos teritorijos – vertingiausios teritorijos Lietuvoje, kerinčios dar Jums neatrastu kraštovaizdžiu, kupinos rečiausių raudonosios knygos augalų, gyvūnų rūšių, besididžiuojančios išsaugotu gamtos ir kultūros paveldu, kviečiančios keliauti įrengtais pažintiniais takais aplankant paslaptingiausius Lietuvos kampelius.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija apima bene pusę pietinės Lietuvos dalies, saugodama 8 regioninius parkus ir 1 biosferos rezervatą.
Kiekviena Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijoje esanti saugoma teritorija yra atskiras unikalus ir išskirtinis pasaulis:
Aukštadvario regioninio parko reljefąsuformavo paskutinis ledynas, išmarginęs jį lyg mozaiką – su stačių kalvų virtinėmis, įsikūrusiomis aukščiausioje Dzūkų aukštumos dalyje, su įspūdingomis raguvomis, slėniais, daubomis, kuriose telkšo per 80 didingų ežerų, su unikaliomis mitologinėmis vietomis – velniaduobėmis, pasakojančiomis dar neatrastas paslaptis, su trykštančiais skaidriais šaltiniais, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis ir gausiu jotvingių palikimu.
Dieveniškių regioniniame parke – krašte, nepaliestame paskutinio ledyno, vyrauja kultūrinis kaimo kraštovaizdis, išlaikęs rėžinės žemėvaldos struktūrą su išlikusiais gatviniais kaimais, tipiškas priešpaskutinio (Medininkų) ledyno suformuotas reljefas, kuriam būdingos stambios plokščiaviršūnės kalvos lėkštais šlaitais, itin turtingas retų rūšių Gaujos upės slėnis su natūralia upės vaga ir senvagėmis, natūraliomis paupio pievomis su saugomomis retųjų drugelių rūšimis.
Metelių regioninis parkas – įspūdingas didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos, suformuotos milžiniško ledyno liežuvio, kraštovaizdis su trimis ežerais – Dusia, Meteliu ir Obelija, nuo jų atsiveriančiomis kalvomis, unikaliomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, saugomomis retosiomis balinių vėžlių buveinėmis ir bekočio ąžuolo augimvietėmis, nuolatos dėmesį prikaustančiais migruojančių paukščių būriais.
Nemuno kilpų regioninis parkas – vienas didžiausių regioninių parkų Lietuvoje, unikalus dėl Didžiųjų Nemuno kilpų ir mineralinio vandens šaltinių, įspūdingo Nemuno upės slėnio, pasidabinusio daugybe aukštų atodangų, skardžių, raguvų ir griovų, Nemune vis dar besiformuojančių naujų salų. Nemunas juosia senųjų girių masyvus, o Punios šilas, išlaikęs pirmykščių miškų bruožus, garsėja toli už Lietuvos ribų.
Neries regioniniame parke saugomas paskutiniojo ledyno sustumtų aukštumų kraštovaizdis, kertamas Neries upės su pačiomis didžiausiomis ir gražiausiomis jos kilpomis per visą savo 510 km ilgį. Parkas išsiskiria gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis – piliakalniais, gatviniais kaimais, vienu didžiausių Lietuvoje Dūkštų ąžuolynu, saugomomis augalų ir gyvūnų rūšimis, kaip didžiąja miegapiele, juoduoju gandru, nuostabiomis lietuviškomis orchidėjomis.
Panemunių regioninis parko etalonas – Nemuno žemupio slėnis su išskirtiniais eroziniais dariniais, tekančiais net 72 upeliais su giliais slėniais ir stačiomis atodangomis, saugančiais svarbias lašišų nerštavietes, upinių ir mažųjų žuvėdrų perimvietes. Tai teritorija, kurioje į unikalų kraštovaizdį įsilieja šio krašto istorija – ilgiausia Lietuvoje gynybinė linija ir piliakalniai, kurių šlaituose vyko pirmosios kovos (ir pergalės) su kryžiuočiais, reprezentacinės renesansinės pilys, šimtamečiai dvarai su kvapą gniaužiančiais vaizdais į didžiausią Lietuvos upę.
Vištyčio regioniniame parke saugomas itin kalvotas aukštai iškilęs Sūduvos kalvyno kraštovaizdis su Vištyčio ežeru ir mažesniais ežerėliais, randamais įspūdingo dydžio akmenimis, kaip Vištyčio akmeniu, unikaliais, žmogaus nepaliestais miškais su retomis skroblo bendrijomis. Gausu čia šventų takų, kuriais mūsų protėviai keliavo prieš 7 tūkst. metų, ir unikalių technikos paminklų, kaip Vištyčio malūnas.
Veisiejų regioniniame parke saugomas vienas miškingiausių, raiškiai kalvotas ir ežeringiausias Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje susiformavęs kraštovaizdis su telkšančiais 37 ežerais. Saugomi vieni seniausių Lietuvoje – Vainežerio ir Veisiejų dvarų parkai, unikalios, ir tik čia aptinkamos gyvūnų ir augalų rūšys, kaip europinė medvarlė, balinis vėžlys, taurinė pudmė, kvapusis plauretis, ypatingos kultūros paveldo vertybės, gausios jotvingių palikimu.
Žuvinto biosferos rezervatas – yra tikra laukinių paukščių ir neliestos gamtos karalija, didžiausia Lietuvos šlapynė. Žuvinto ežere peri vienos gausiausių šalyje didžiųjų baublių, nendrinių lingių, plovinių vištelių populiacijos. Žuvinto šlapiose pievose gyvena vienas rečiausių Europoje paukščių giesmininkų – meldinė nendrinukė, o migracijos metu apsistoja tūkstančiai įvairiausių paukščių rūšių. Tai pirmoji Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.
Saugodami gražiausias Lietuvos teritorijas vykdome aktyvią prevencinę veiklą. Vienas iš svarbiausių prevencinės veiklos uždavinių – nuolatinis saugomos teritorijos gyventojų ir lankytojų konsultavimas, siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Šiam tikslui pasiekti ir skiriamas didžiausias dėmesys. Nuolatos vykdome prevencinius patikrinimus regioninių parkų ir biosferos rezervato teritorijose, konsultuojame gyventojus gyvai, bendraujame ir atsakome į įvairius rūpimus klausimus telefonu, elektroniniu paštu, priimame interesantus darbo vietoje. Tik nuolatinis gyventojų, lankytojų ir saugomų teritorijų darbuotojų bendravimas ir bendradarbiavimas yra raktas į sėkmę – vertingiausių teritorijų išsaugojimą.
Vykdydami prevencinę veiklą aktyviai bendradarbiaujame su vietinėmis įstaigomis, bendruomenėmis, įvairiomis teritorijoje veiklą vykdančiomis įmonėmis, vietos valdžia (seniūnijomis), ūkininkais, medžiotojais ir kitų grupių atstovais. Ypatingą dėmesį skiriame švietimo įstaigoms, jaunimo ugdymui, įvairioms švietėjiškoms programoms, paskaitoms apie aplinkosauginį švietimą.
Saugomose teritorijose turime ypač vertingų gamtiniu ir kultūriniu požiūriu teritorijų, kurias kasmet tvarkome, prižiūrime, o dažnai pasitelkiame ir savanorius į pagalbą. Džiaugiamės, jog kasmet savanorių ir talkų skaičius auga!
Ypatingai aktyviai bendradarbiaujame su kontrolę vykdančiomis institucijomis – Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Valstybinių miškų urėdija ir kitomis institucijomis.
Pastebėjome, jog geriausiai gyventoją pasiekia informacija, paskelbta socialiniuose tinkluose, todėl nuolatos su Jumis dalinamės aktualiausia ir svarbiausia informacija, susijusia su ūkinės veiklos apribojimais saugomose teritorijose, su teisės aktų pasikeitimais ir kita svarbia informacija.
Rengiame straipsnius, kalbame apie saugomų teritorijų vertę televizijos ekranuose, stengiamės skleisti žinią apie tai, kodėl reikia saugoti tai, kas yra taip trapu ir laikina.
Saugomų teritorijų specialistų tikslas – užkirsti kelią galimam pažeidimui, informuojant visuomenę apie geriausius ir tinkamiausius būdus vykdyti ūkinę veiklą saugomoje teritorijoje, nepažeidžiant įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, valstybinių parkų ir biosferos rezervato nuostatų reikalavimų.
Kiekviena saugoma teritorija yra unikali ir skirtinga, todėl jose susiduriame su skirtingomis problemomis:
Ypač išraiškingo reljefo saugomose teritorijose vis dar nepavyksta išspręsti keturračių važinėjimo ne keliais, rezervatuose, problemos, kurie nesilaikydami galiojančių KET taisyklių naikina unikalią saugomą augaliją.
Miškingose ir ežeringose saugomose teritorijose fiksuojame stovyklavimo pažeidimų, kuomet stovyklavietės, poilsio vietos, laužavietės įrengiamos ne saugomų teritorijų planavimo schemose numatytose vietose, taip pat vis dar pasitaiko kilnojamųjų objektų laikymo pažeidimų.
Saugomose teritorijoje, kurios turi didelius, vertingus rezervatus, vis dar aktuali nelegalios žvejybos, medžioklės bei turistinio lankymosi problema.
Saugomose teritorijose dirbame ne tik tam, kad išsaugotume unikalias gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tačiau stengiamės ir dėl geresnio Jūsų poilsio – įrengiame, atnaujiname pažintinius takus, apžvalgos bokštus, stovyklavietes, poilsiavietes, pritaikome lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektus, tačiau dažnai fiksuojame informacinės – rekreacinės infrastruktūros sugadinimo, šiukšlinimo atvejus.
Pastebime nemažai saugomų teritorijų regioninių parkų nuostatų nesilaikymo atvejų, susijusių su statybomis, nesudėtingų statinių įrengimu, atitolstant nuo etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų laikymosi.
Mūsų tikslas – Jums padėti gyventi unikaliausiose teritorijose Lietuvoje, išsaugant ateities kartoms tai, dėl ko jos buvo įkurtos. O tai pasiekti mes galime tik kartu, todėl tikimės, jog direkcijos specialistų paruošta saugomos teritorijos atmintinė padės Jums rasti atsakymus į dažniausiai iškylančius klausimus ir padės išvengti galimų pažeidimų!
Su pagarba gamtai ir žmogui, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija
