Salakas – miestelis Zarasų raj. sav. Nurodomi skirtingi duomenys apie Salako paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart: 1387 m. LDK Jogailos rašte, kuriuo dovanojamos žemės Vilniaus vyskupijai ar 1496 m., kai čia buvo pastatyta pirmoji Salako bažnyčia.
1552 m. minimas miestelis, Salako dvaras. 1554 m. Salakas buvo padalytas į pietines dvarininkų Petkevičių valdytas žemes ir šiaurines Vilniaus vyskupijos valdas. Gali būti, jog Napoleono akmuo (esantis už 3 km į V nuo miestelio) yra riboženklis – rodęs žemių pasidalijimą.
XIX a. pradžioje pro Salaką keliavo II prancūzų armijos korpusas, bet Napoleonas čia nesilankė. XX a. tarpukariu už kelių kilometrų į rytus nuo Salako ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija.
Dabar Salakas garsus tašytų akmenų Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (pastatyta 1906–1911 m., istorizmo laikotarpio, stačiakampio plano su pusapskrite apside, 2 šoninėmis zakristijomis, 3 navų (dengia kryžminiai skliautai), vienabokštė, aukštis yra 72 m), Gražutės regioninio parko Lankytojų centru ir Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejaus“ ekspozicija.
Salake stovi obeliskas su kario ir moters skulptūromis, pastatytas 1930 m. dominikonų vienuolyno ir bažnyčios vietoje. Pietiniame pakraštyje – totorių kapinės (vienintelės veikiančios musulmonų kapinės Aukštaitijoje), ŠR – žydų senosios kapinės, Nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1930 m.).
Į rytus nuo Salako telkšo ežeras Luodis, o jį supa Gražutės regioninis parkas. Į šiaurę nuo Salako, Tiltiškėse, yra Radijo aparatų muziejus.
Prie kelio į Degučius stovi Salako dviaukštė koplytėlė su Šv. Jono Nepomuko ir Nukryžiuotojo skulptūromis. Apylinkėse stūkso Kunigokalnis, vis dar žaliuoja gamtos paminklas – Salako pušis. 3 km į vakarus nuo Salako miške stūkso Salako akmuo (arba Kurganų akmuo, Napoleono akmuo) su ženklais, o šalia jo Salako pilkapynas (I tūkst. II p. – II tūkst. pr.). P Salako pusėjė – piliakalnis, vad. Puodiakalniu.