Per XX amžių iš 1,5 tūkst. didesnių kaip 50 hektarų pelkių Lietuvoje liko tik 800. Keletą dešimtmečių drastiškai kenkdamas gamtai, žmogus nė nesusimąstė, kokios pasekmės laukia tikrųjų jos gyventojų – augalų, gyvūnų ir net žmonių. Kasant durpes buvo sunaikintos ypatingos gamtinės ekosistemos, ties išnykimo riba atsidūrė ar išnyko kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys.
Pelkės yra retų pelkinių augalų, gyvūnų, grybų ir mikroorganizmų buveinė. Jos formuoja vietovės mikroklimatą – didina oro drėgnumą, sušvelnina temperatūros svyravimus. Sukaupdamos kritulių vandenis pelkės saugo apylinkes nuo staigių potvynių ir sausrų. Durpių klodas ir pelkių augalija valo ir gerina orą ir vandenį.
Durpėse yra sukaupta apie trečdalis planetos dirvožemiuose esančios anglies ir apie dešimtadalis gėlo vandens išteklių. Pelkės reguliuoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, balansą ir švelnina Žemės klimatą.
Norint išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, 1971 m. Irane buvo pasirašyta Ramsaro konvencija. Nuo to karto pasaulis vasario 2-ąją mini Pelkių dieną. Dar daugiau – baigiantis 2022 metams Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Monrealyje buvo patvirtintas istorinis susitarimas – Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės strategija, kurios vienas – iki 2030 m. pasaulyje atkurti 30 procentų nualintų ekosistemų. Lietuvoje jau ne vienus metus atkuriamos pelkės. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje pelkių atkūrimo darbai vykdomi „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Sacharos pelkėje, esančioje Rokiškio rajone, ir buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje Pūsčios pelkėje, esančioje Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Pelkėse atkuriamas vandens pritekėjimas, taip pat kertami nebūdingi pelkėms medžiai ir krūmai. Mat, pasikeitusio ūkininkavimo būdo – nebeganomų gyvulių – pelkės apauga juodalksniais, lazdynais, karklais, nendrėmis ir kita aukštaūge augalija. Todėl tam, kad susidarytų sąlygos vėl augti būdingų dominuojančių rūšių žemaūgiams žoliniams augalams, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojai pelkėse kerta sužėlusius krūmus. Beje, tokie darbai atliekami atsižvelgiant ir į perinčių saugomų paukščių poreikius.
Prie pelkių išsaugojimo darbų galite prisijungti ir jūs.
ASVEJOS REGIONINIS PARKAS vasario 1 d. (trečiadienį) rengia talką Gurakalnės aukštapelkėje, – bus raunamos menkavertės medžių atžalos. Po talkos laukia arbata ir vaišės lankytojų centre bei viktorina apie pelkių svarbą. Iki talkos – regioninio parko darbuotojai prašys visų norinčių atsiųsti savo vaizdo įrašą, kuriame atsakytų į klausimą kuo svarbios pelkės? Iš atsakymų bus parengtas bendras vaizdo įrašas ir paviešintas Pelkių dieną. Pradžia – 10 val. prie Gurakalnės pelkės.
11:30 val. Regioninio parko darbuotojai talkininkus vaišins arbata Asvejos regioninio parko lankytojų centre. Kad nebūtų liūdna, teks pamiklinti galvą viktorinoje.
GRAŽUTĖS REGIONINIS PARKAS vasario 2 d. (ketvirtadienį) rengia Degučių pelkės išsaugojimo talką ir pelkininkų dirbtuvėles. Pradžia 10.30 val. Degučių stovyklavietėje šalia Degučių pažintinio tako.
Pelkių dieną įvairiuose renginiuose gamtininkai pasakoja visuomenei apie pelkių svarbą, rengia žygius. Į juos galite išsiruošti ir jūs.
ANYKŠČIŲ REGIONIS PARKAS vasario 4 d. (šeštadienį) rengia žygį į Pakalnių telmologinį draustinį. Pradžia 11 val. prie Pakalnių telmologinio draustinio informacinio stendo.
KAUNO MARIŲ REGIONINIS PARKAS vasario 2 d. (ketvirtadienį) kviečia žygiuoti Dubravos aukštapelkėje. Pradžia 11.00 val. Kauno marių regioninio parko lankytojų centre.
SIRVĖTOS REGIONINIS PARKAS vasario 2 d. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje rengia pelkių pamokas „Kas auga pelkėje?“.
Daugiau informacijos apie renginius rasite kiekvieno Regioninio parko Facebook paskyroje.
Varnikų pažintinis takas. Arba: kodėl vasario 2-ąją reikia eiti į pelkes?
Kodėl toks trumpas? Nes dar trumpesnio nėr prasmės daryt – Pažintinis takas Amalvos pelkėje
Mūšos tyrelio pažintinis takas – Žmogaus ir pelkės draugystė
Balta kaip žiemą: „pelkių medvilnės“ žiedų jūra Dubravos rezervatinėje apyrubėje
Paršežerio pažintinis takas: kur paršai ežerus kniso, o milžinai kelius per pelkes tiesė
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija