Vidurvasario šventės tradicija, lietuviškosios Rasos (Kupolės, įvedus krikščionybę – Joninės) išsiskiria papročių, tikėjimų, apeiginių veiksmų gausa. Jie įprasmina aukščiausią saulės pakilimą, ilgiausią dieną, didžiausią augmenijos ir gyvybinių galių suklestėjimą, gamtos ir žmonių darną.
Kernavės archeologiniame rezervate kasmet rengiama Rasos šventė atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. čia pirmą kartą surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš XIV a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.
Kviečiame švęsti jau daugiau nei pusę amžiaus Kernavėje puoselėjamą gaivališką vidurvasario šventę – Rasas drauge.
MIESTELYJE
12.00 val. Amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo puoselėtojų mugė
ANT PILIAKALNIŲ
Apeigų atlikėjai, folkloro ansambliai, tradicinės kapelos
17.00 val. Kupoliavimas su žolininke Pajautos slėnyje; vainikų pynimas, žolynų burtai, arbata
20.00 val. Apeiginiai vartai Pilies kalno papėdėje
20.20 val. Apeiginiai rateliai, žaidimai, folkloro ansamblių programos ant Pilies kalno
21.40 val. Saulės laidos apeiga ant Pilies kalno
22.20 val. Aukuro uždegimas Aukuro kalno papėdėje
23.00 val. Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas ant piliakalnių
23.20 val. Naktišokiai ant Pilies kalno
24.00 val. Vainikų plukdymas Neries upe
3.00 val. Šokinėjimas per laužą ant Pilies kalno
4.30 val. Tekančios saulės sveikinimas ir prausimasis pirmąja rasa ant Mindaugo sosto piliakalnio ir Pajautos slėnyje
Renginys nemokamas
