Prisirišimas, kaip psichologinis procesas, apibūdina, kaip žmonės susikuria ir palaiko emocinius ryšius su kitais žmonėmis. Nors pradinis prisirišimo pagrindas susiformuoja vaikystėje, šie modeliai gali turėti ilgalaikį poveikį ir formuoti mūsų santykius suaugus. Prisirišimo stiliai — tai būdas paaiškinti, kaip žmonės elgiasi ir jaučiasi artimuose santykiuose, o jų raida priklauso nuo ankstyvųjų patirčių bei vėlesnių gyvenimo įvykių. Kaip tai veikia suaugusiuosius ir kaip šie stiliai pasireiškia suaugusiųjų santykiuose?
Ką reiškia „prisirišimo stilius“?
Prisirišimo stilius apibūdina būdą, kuriuo žmogus reaguoja į artimus santykius — tiek emocinį prisirišimą, tiek intymumą ir pasitikėjimą. Jis vystosi nuo pat vaikystės ir, nors vaikystės patirtys turi didelę įtaką, stiliaus pokyčiai gali įvykti ir suaugus. Pagrindinė idėja, kurią pateikė psichologai John Bowlby ir Mary Ainsworth, yra ta, kad pirmieji ryšiai su tėvais ar globėjais suformuoja mūsų gebėjimą kurti pasitikėjimu pagrįstus santykius su kitais žmonėmis. Jei šie ankstyvieji ryšiai buvo saugūs, tikėtina, kad žmogus sugebės sukurti sveikus ir subalansuotus santykius ir vėliau gyvenime. Tačiau nesaugūs prisirišimo modeliai gali sukelti įvairių sunkumų santykiuose suaugus.
Ką rodo prisirišimo stiliai suaugusiųjų santykiuose?
Prisirišimo teorija, ypač kai ji taikoma suaugusiems, nurodo, kad kiekvienas žmogus gali turėti skirtingus prisirišimo aspektus, priklausomai nuo jo santykių su artimaisiais ir ankstyvųjų gyvenimo patirčių. Šiandien mes dažnai naudojame penkis pagrindinius prisirišimo stilius, kad galėtume suprasti, kaip suaugusieji elgiasi santykiuose:
- Saugus prisirišimas. Suaugusieji su saugiu prisirišimu paprastai jaučiasi patogiai tiek būdami artimi, tiek turėdami savo nepriklausomybę. Jie vertina savo partnerį, pasitiki juo ir nori būti emociškai artimi, tačiau taip pat sugeba gerbti partnerio ribas ir nepriklausomybę. Saugiai prisirišę žmonės geba atvirai kalbėti apie savo jausmus, išspręsti konfliktus ir kurti stabilų ryšį. Jie jaučia, kad jų partneriai rūpinasi jų gerove ir visada gali pasikliauti jais.
- Nerimastingas prisirišimas. Suaugusieji, turintys nerimastingą prisirišimo stilių, dažnai jaudinasi dėl santykių ir jaučia, kad jų partneriai neparodo pakankamai dėmesio. Jie dažnai bijo, kad jų partneriai jų nemyli, todėl gali tapti priklausomi ir ieškoti nuolatinio patvirtinimo. Nerimastingi žmonės gali būti linkę į pavydą, per didelį rūpinimąsi ar net manipuliacijas, kad užtikrintų partnerio dėmesį ir meilę. Tokie žmonės dažnai jautriai reaguoja į galimą atstūmimą ar nesusikalbėjimą, o tai dažnai kuria įtampą santykiuose.
- Vengiantis prisirišimas. Vengiantys prisirišimo stiliai dažnai atsiranda dėl nepatikimų ar nesaugiai besielgusių tėvų ar globėjų. Suaugusieji, turintys šį prisirišimo stilių, stengiasi išvengti artumo ir emocinio atvirumo. Jie gali bijoti priklausyti nuo kitų ir dažnai vengia intymumo, bijodami, kad bus įskaudinti arba išduoti. Dažnai šie žmonės linkę slopinti savo jausmus, vengti artimų santykių ir gali pasijusti nepatogiai, kai santykiuose tampa pernelyg priklausomi nuo partnerio. Jie gali rodyti emocinį atstumą, kai partneris siekia artumo ar pasitikėjimo.
- Dezorganizuotas prisirišimas. Šis prisirišimo stilius pasireiškia suaugusiems, kurie vaikystėje patyrė nesaugumą, tėvų emocinį ar fizinį priekabiavimą ar kitus žalingus santykių modelius. Tokie suaugusieji gali parodyti neprognozuojamus elgesio modelius, pereidami nuo atstūmimo iki pernelyg didelės priklausomybės, nes nežino, kaip reaguoti į santykių dinamiką. Jie gali jaustis nesaugūs ir nepasitikėti kitais, tačiau tuo pačiu metu ieško artumo, kuris dažnai būna skausmingas.
- Saugus–priklausomas prisirišimas. Tai mišrus prisirišimo stilius, kai žmogus geba pasiekti tam tikrą saugumo jausmą santykiuose, tačiau tuo pačiu išlieka priklausomas ir emociškai manipuliuojantis. Tokie asmenys gali jaustis nesaugūs, kai partneris išreiškia nepriklausomybę, tačiau nori ilgalaikių santykių.
Kaip prisirišimas įtakoja santykius?
Prisirišimo stilius lemia, kaip mes vertiname ir reaguojame į santykius. Saugus prisirišimas leidžia žmonėms kurti sveikus, subalansuotus santykius, kuriose yra pasitikėjimas ir atvirumas. Tuo tarpu nesaugūs prisirišimai, tokie kaip nerimastingas ar vengiantis, gali kurti emocinį diskomfortą, nes partneriai gali jaustis nesuprasti arba nesaugūs santykiuose.
Ar prisirišimas ir jo stilius gali keistis?
Taip, prisirišimo stilius gali keistis su laiku ir priklauso nuo santykių ir gyvenimo patirčių. Ypač, kai žmogus užmezga sveikus ir saugius santykius su patikimais partneriais, jis gali pradėti jaustis saugesnis ir pasitikėti savo emociniais ryšiais. Psichologai teigia, kad net paprasti metodai, tokie kaip refleksija apie savo santykius, gali padėti žmogui tapti saugesniu santykiuose.
Svarbu prisiminti, kad nors prisirišimo stilius gali daryti įtaką mūsų santykiams, jis nėra „iškaltas akmenyje“. Žmonės gali keistis, mokytis ir tobulėti, o tai atveria galimybes kurti stiprius ir sveikus santykius, nepaisant praeities patirčių.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/human-behavior/what-are-attachment-styles-and-is-there-science-to-back-them-up
- https://www.attachmentproject.com/blog/four-attachment-styles/
- https://health.clevelandclinic.org/attachment-theory-and-attachment-styles
- https://www.helpguide.org/relationships/social-connection/attachment-and-adult-relationships
Nuotraukos asociatyvinės © canva.
