Lygiai prieš 105 metus, 1920 m. gegužės 15 d., į pirmąjį posėdį Kauno Miesto teatre susirinko Steigiamasis Seimas. Vėliau seimūnai dirbti persikėlė į Seimo rūmų pastatą dabartiniu adresu Gimnazijos g. 3. Steigiamasis Seimas buvo pirmasis nepriklausomas Lietuvos valstybės parlamentas, išrinktas tiesioginiuose, demokratiškuose, visuotiniuose, slaptuose rinkimuose.
Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių ir jam pirmininkavo ryški politinė Lietuvos figūra Aleksandras Stulginskis (1885-1969), kartu ėjęs ir Lietuvos Prezidento pareigas. Tiesa, vieni iš Seimo pasitraukė anksčiau, jų vietą užėmė kiti ir tokiu būdu Steigiamojo Seimo nariais spėjo pabūti 150 žmonių.
1920 m. balandžio 14-15 d. rinkimuose daugumą balsų surinko ir 59 atstovus Steigiamajame Seime turėjo Lietuvos krikščionių demokratų partija. Antri Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokas, laimėjęs 28 balsus. Socialdemokratai gavo 13 vietų, 10 mandatų išsidalino tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai, 1 vokietis) ir 2 nepartiniai nariai.
Tai buvo jaunas Seimas – tik 12 narių jau buvo penkiasdešimties ar vyresni. Profesiniu požiūriu daugiausia parlamento narių buvo ūkininkai – 21. Ganėtinai didelę dalį sudarė mokytojai – 18, valdininkai, kooperatininkai ir savivaldybininkai – 18, amatininkai ir darbininkai – 17, teisininkai – 13, kunigai ir rabinai – 12, kariškiai – 13. Daugiausia – 26 – Seimo narių buvo baigę aukštąjį mokslą. Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos 8 moterys ir vyriausia Seimo narė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943) pirmininkavo iškilmingam pirmajam posėdžiui. Beje, ši tradicija gyva ir mūsų laikų Seime.
1920-1922 m. dirbusį Steigiamąjį Seimą mes prisimename ne tik kaip patį pirmąjį, bet ir kaip nemažai nuveikusį.
Jis paklojo laisvos valstybės teisinius pagrindus, įtvirtino parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę, lyčių ir tautų lygybę prieš įstatymą. Įvedė vykdomosios valdžios kontrolę. Tam tikra prasme Lietuvos Valstybės Taryba ir Steigiamasis Seimas užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį.
Steigiamasis Seimas priėmė tris laikinąsias ir vieną nuolatinę Lietuvos Respublikos Konstituciją, žemės reformos, valiutos ir lito įvedimo, Visuotinio gyventojų surašymo, Lietuvos universiteto įkūrimo įstatymus, Jis sutvirtino tarptautinę Lietuvos padėtį. Tarptautinio pripažinimo siekiančią jauną Respubliką per pustrečių metų de jure pripažino šešiolika valstybių, o 1921 m. Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą. Būtent Steigiamajam Seimui valdant buvo sudaryta 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartis su Sovietų Rusija.
Tuo laiku buvo priimti iš pažiūros smulkūs, bet svarbūs, kasdienį gyvenimą lydintys sprendimai: Lietuvoje įvesta metrinė matų, saikų ir svorių sistema, įvestas Vidurio Europos laikas.
Ne taip plačiai žinoma, kad nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos kariuomenė puolė Lietuvą ir dalis Seimo narių išėjo ginti valstybės. Tuos kelis mėnesius veikė vadinamasis Mažasis Seimas, kuriame dirbo Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai.
Steigiamasis Seimas savo darbą baigė 1922 m. spalio 6 d.
