Suvalkijos nacionalinio parko įsteigimas buvo planuojamas jau prieš 20 metų, tačiau darbai buvo sustabdyti dėl Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, susijusių su sklypų skaidymu dalimis. Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymas yra patobulintas, todėl Suvalkijos nacionalinio parko steigimo bei Vištyčio regioninio parko transformavimo darbai bus tęsiami.
Kaip teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Suvalkija nusipelno turėti savo nacionalinį parką. Planavimą pradėsime dar šiemet, o ne vėliau kaip 2024 m. po viso mokslinio pagrindimo ir gyventojų įtraukimo, jį įsteigsime: „Sūduvos slėniai ir ledyninės lygumos, banguotos moreninės plynaukštės, ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdis ir Suvalkijos simbolis – Šešupė bus naujojo Nacionalinio parko apsaugos dėmesio centras.“
Vištyčio kraštas jau seniai ne vieną stebina savo unikalumu: kalvotąja Suvalkija vadinama vieta, kur telkšo Lietuvos Baikalu vadinamas Vištyčio ežeras, apsuptas pabirusių mažų ežerėlių. Šis kraštas dar vadinamas akmenų kraštu, kuriame galima išvysti trečią pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmenį ir daugybę mažesnių riedulių. Šalia plyti ir Grybingirio gamtinis rezervatas – vienintelė vieta šalyje, kur auga daugiau nei 50 metų žmogaus nepaliestos skroblynų buveinės. Šalia unikalaus kraštovaizdžio ne ką svarbesnės yra kultūros paveldo vertybės: Vištyčio vėjo malūnas bei Vištyčio aliejinė.
Prieš 15 metų buvo parengtas Suvalkijos nacionalinio parko ribų plano projektas: pasirinktas ne tradicinis vientiso nacionalinio parko teritorinis modelis, o pritaikytas „salų“ principas: Šiaurinė (Kudirkos Naumiesčio–Sintautų), Vidurinė (Alvito–Kumečių), Pietinė (Vištyčio–Liubavo), J. Jablonskio (Rygiškių) ir V. Kudirkos (Paežerių) tėviškės. Bendras nacionalinio parko plotas, remiantis projekte siūlomomis ribomis – 31 438 ha Su Suvalkijos nacionalinio parko ribų plane tuo metu pasiūlytomis šios saugomos teritorijos ribomis galite susipažinti interaktyviame žemėlapyje.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, atsižvelgiant į pasikeitusius teisės aktus ir norint atnaujinti Suvalkijos nacionalinio parko steigimo procesą šiuo metu reikėtų, kad Vyriausybė priimtų sprendimą dėl Suvalkijos nacionalinio parko steigimo, tuomet turėtų būti parengta planavimo schema, atnaujinta nagrinėjamos teritorijos esamos būklės analizė, nustatytos gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos kryptys ir priemonės, parko steigimas aptartas su vietos gyventojais.
Įsteigus Suvalkijos nacionalinio parką bendras Lietuvos saugomų teritorijų plotas padidėtų 0,48 proc. ir turėtume 18,61 proc. saugomų teritorijų.
Saugomų teritorijų ploto didinimas yra ir vienas iš šios Vyriausybės programos siekių – iki 2024 m. planuojama saugomų teritorijų plotą padidinti iki 20 procentų, o ketvirtadalis jų turėtų tapti griežtai saugomomis. Europos Sąjungos Žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. visose sąjungos šalyse saugomų teritorijų plotas turėtų pasiekti 30 proc., iš jų griežtai saugomų – 10 proc.