Šylantis oras, vis daugiau čiulbančių paukščių išduoda, kad pavasaris jau čia. Pavasaris nuotykių bei šiltų emocijų kupinas metas, kurį būtina praleisti gamtoje. Juk prabudus gamtai prabunda ir mūsų nuotaika! Štai keletas pasiūlymų, ką aplankyti pavasarėjančiose Plungės apylinkėse.
- Gandingos ir Varkalių piliakalniai
Pasigrožėti gamta galite atvykti prie Gandingos ir Varkalių piliakalnių. Čia visai neseniai baigtas įgyvendinti projektas „Gandingos ir Varkalių piliakalnių bei jų prieigų pritaikymas laisvalaikio ir turizmo reikmėms“ bei nutiesti nauji takai, įrengti laiptai į Varkalių piliakalnius, pastatyti stendai bei rodyklės.
Legenda pasakoja, kad Gandingos piliakalnyje yra dideli požemiai, kuriuose kadaise Švedai paslėpė didelius turtus. Turtus saugo velniai, todėl jų dar niekas nepasiėmė. Galbūt pasigrožėjus piliakalniais ir čia esančia gamta, pavyks atrasti ir paslėptą lobį.
Tai vienas iš pažintinių takų esančių Žemaitijos nacionaliniame parke. Keliaujant šiuo taku turėsite galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajausti parko kalvotą reljefą. Tai vienintelis takas parke, kuriame yra išlikusių XX a. devintajame dešimtmetyje lietuvių pasakų motyvais sukurtų medinių skulptūrų. Takas vingiuoja mišku, Sultekio tvenkinio pakrantėmis.
Pavasarį ir vasarą vaikščiojant šiuo taku galima išgirsti keistą garsą – hū-pumb… hū-pumb … hū-pumb… Neišsigąskite, tai ne baisūs miško žvėrys, tai tik reto, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto paukščio – Didžiojo baublio balsas.
- Platelių ežero apžvalgos aikštelė
Iš šios aikštelės visu grožiu atsiveria salomis, pusiasaliais garsus didžiausias ir giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras. Ar žinojote, kodėl iš čia puikiai matoma, Veršių sala turi tokį pavadinimą? Sakoma, kad vienas ūkininkas vasaros metu į salą plukdydavo ganytis savo veršius, o rudenį parsiplukdydavęs. Nuo to ir kilęs salos pavadinimas.
Aikštelė pritaikyta judėjimo ir regos negalią turintiems žmonėms.
- Gegrėnų piliakalnių takas
Šis takas vingiuoja dviejų piliakalnių šlaitais ir papėdėmis, atveria įspūdingą Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį. Tarp šių piliakalnių vinguriuoja upelis. Tako ilgis 1,6 km. Istoriniai šaltiniai sako, kad čia stovėjo Gegrės pilis. Pasakojama, piliakalnio kildavo tiršti garai. Žmonės sakydavo, kad kalne yra daug senųjų gyventojų paliktos druskos. Dar baudžiavos laikais, viena senolė iš to kalno parsinešdavo druskos, bet niekam nepasakojo, kur yra toji vieta, kur galima rasti druskos.
- Mikytų alkakalnio takas
Šis 1 km ilgio takas įrengtas Mikytų archeologiniame draustinyje, kuris įkurtas siekiant išsaugoti ir eksponuoti būdingą Žemaitijai kalvotą mozaikišką kraštovaizdį. Keliaujant šiuo taku galima pamatyti, akmenį su velnio pėda, maldų šulinį. Pasakojama, jog su čia esančiu vadinamuoju velnio akmeniu, velnias sugriovė Alkos kalne stovėjusią bažnyčią. Vėliau bėgdamas įmynė savo pėdsaką. Manoma, kad šio akmens amžius turėtų būti ne mažiau kaip 1,5 milijardo metų, o gali būti ir gerokai senesnis.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.