Pakruojo dvaras daugeliui žinomas kaip viena spalvingiausių vasaros krypčių, viliojanti ne tik įspūdingais gėlių festivaliais, bet ir autentiška istorinės dvaro kultūros patirtimi. Tačiau ne visi žino, kad dvaro platybėse slepiasi dar vienas atradimas – gyvūnų ūkis, kviečiantis lankytojus pasinerti į gyvąją dvaro kasdienybę.
Gyvas dvaro pasaulis
Šiuolaikinis žmogus retai turi progą pabūti taip arti gyvūnų, kurie šimtmečius buvo neatsiejama dvarų gyvenimo dalis. Pakruojo dvaro ūkyje tradicinės lietuviškos kaimo gyvūnijos – žirgų, avių, triušių, žąsų, ančių, kalakutų, vištų – draugijoje gyvena ir ne vienas egzotiškas gyventojas.
Tikriausiai pats netikėčiausias ūkio svečias – kupranugaris, ramiai stebintis lankytojus ir suteikiantis erdvei ypatingos atmosferos. Taip pat ir Sakalininkystės centras, kurio tikslas – atgaivinti ir populiarinti senąsias sakalininkystės tradicijas, įtraukiant jas į edukacijas.
Baronas fon Šonas – mažasis dvaro herojus
Lankytojus šiemet ypatingai žavi avių šeima, kurioje ypatingo dėmesio pelnė aviukas, gimęs per Atvelykį. Jis nuo pat pradžių sulaukė daugybės dėmesio tiek iš lankytojų, tiek iš internautų, kurie pastebėjo, koks gražus metas gimti, diskutavo, ar tai aviukas, ar ožiukas. Tad ne vienam teko atskleisti, kad Pakruojo dvaro avys yra ypatingos rūšies – tai trumpaplaukės avys, kurias kai kurie painioja su ožkomis. Mažajam dvaro gyventojui buvo suteiktas Barono fon Šono vardas ir jis tapo tikra dvaro žvaigžde, stebindamas lankytojus savo žaismingumu, švelnumu ir išdidžiu vaikštinėjimu dvaro gėlynuose.
Sakalininkystės paslaptys
Pakruojo dvaro sakalininkystės ūkis – dar viena vieta, verta lankytojų dėmesio. Čia galima susipažinti su kilnia sakalininkystės tradicija ir iš arti pamatyti plėšriuosius paukščius – sakalus, vanagus, pelėdas ir kitus įspūdingus sparnuočius, atkeliavusius iš įvairių pasaulio kampelių. Tai edukacinis susitikimas, kur sužinosite, kokios svarbios šios rūšys buvo viduramžiais ir kokį vaidmenį jos atlieka šiandien.
Patirtys visai šeimai
Pakruojo dvaro ūkis sukurtas taip, kad būtų įdomus ir mažam, ir dideliam. Vaikai gali paglostyti, pamaitinti, paganyti gyvūnus, o suaugusieji pasimėgauti lėtu jodinėjimu po dvaro parką ar netgi pasivažinėti žirgais kinkyta karieta. Šios patirtys grąžina į laikus, kai gyvenimas tekėjo lėčiau, o dvaro žmonės ir gyvūnai buvo neatsiejama kasdienybės dalis.
