Artėjant Velykoms, kai margučiai tampa dėmesio centru ir puošia mūsų šventinius stalus, verta prisiminti, kad kiaušinis yra kur kas daugiau nei tik šventinis simbolis ar pusryčių patiekalas. Šis nedidelis gamtos stebuklas slepia daugybę netikėtų faktų, kuriais galėsite nustebinti savo artimuosius per velykinius pusryčius.
Kiaušinio stiprumas: neįtikėtina konstrukcija
Nors kiaušinio lukštas atrodo trapus, jo forma yra inžinerinis šedevras. Kiaušinio formos arkos ir kupolai yra tokie stiprūs, kad gali atlaikyti neįtikėtiną spaudimą. Jei spausite kiaušinį delne tolygiai iš visų pusių, praktiškai neįmanoma jo sutraiškyti plika ranka. Statybos inžinerijos specialistai net studijuoja kiaušinio formą, kurdami tvirtesnius pastatus! Tačiau užtenka mažo taškinio smūgio, ir lukštas subyrės – tai puikus jėgos paskirstymo ir koncentracijos pavyzdys.
Kiaušinio spalvos paslaptis
Ar žinojote, kad vištos kiaušinių spalva priklauso nuo vištos ausų spalvos? Vištos su rausvomis ausimis (tiksliau, ausų skiauterėmis) paprastai deda rudus kiaušinius, o tos, kurių ausys baltos – baltus. Tačiau patys kiaušiniai iš vidaus visiškai vienodi, nesvarbu, kokia jų lukšto spalva. O štai Araucana veislės vištos, kilusios iš Čilės, deda žydrus ar žalsvus kiaušinius dėl genetinės mutacijos, atsiradusios prieš tūkstančius metų.
Dvitryniai ir kiti keistuoliai
Dvitryniai kiaušiniai sudaro tik apie 0,1 % visų kiaušinių. Jie atsiranda, kai višta išskiria du trynius vieno ovuliacijos ciklo metu. Dar retesni yra kiaušiniai kiaušinyje – kai visiškai susiformavęs kiaušinis dėl peristaltikos sutrikimų grįžta atgal į kiaušintakį ir aplink jį susiformuoja dar vienas kiaušinis. Šis fenomenas pasitaiko gal tik kartą per 25 milijonus kiaušinių!
Astronominiai skaičiai
Kasmet pasaulyje suvartojama maždaug 1,2 trilijonų kiaušinių. Tai reiškia, kad kiekvieną sekundę žmonės suvalgo apie 38 000 kiaušinių! Jei sudėtume visus per metus suvartojamus kiaušinius į vieną eilę, ji nusitęstų nuo Žemės iki Marso ir atgal.
Seniausias kiaušinis
Seniausias neapdorotas kiaušinis, rastas archeologų, yra maždaug 2500 metų senumo ir buvo aptiktas senovės etruskų kape Italijoje. O seniausias išlikęs paukščio kiaušinis yra 60 milijonų metų senumo, aptiktas Antarktidoje. Tai rodo, koks išties ilgaamžis gali būti šis gamtos stebuklas tinkamomis sąlygomis.
Medicininis testas su kiaušiniu
XX amžiaus pradžioje kiaušiniai buvo naudojami nėštumui nustatyti! Metodas, vadinamas „Aschheim–Zondek testu“, buvo toks: moters šlapimas būdavo švirkščiamas į jaunos triušės organizamą, o vėliau būdavo žiūrima, ar pasikeitė triušės kiaušidės. Vėliau triušes pakeitė varlės, o dar vėliau – vištos, kurioms būdavo švirkščiama į veną, tekančią kiaušinyje. Jei moters šlapime buvo nėštumo hormonų, varlė padėdavo kiaušinėlius, o vištos kiaušinio kraujagyslės reaguodavo specifiškai.
Kulinarinės paslaptys
Ar pastebėjote, kad virti kiaušiniai kartais būna pilkšvi aplink trynį? Tai nėra gedimo požymis, o tiesiog cheminė reakcija tarp geležies trynyje ir sieros baltyme. Jei norite išvengti šio efekto, išvirus kiaušinius iškart atvėsinkite šaltame vandenyje.
Kitas įdomus faktas: kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į vandenį. Šviežias kiaušinis skęsta, o kuo senesnis – tuo labiau kyla į viršų, nes ilgainiui per lukštą išgaruoja dalis skysčio, o į vidų patenka oro.
Nevalgomi kiaušiniai
Paukščiai nėra vieninteliai gyvūnai, dedantys kiaušinius. Žuvys, ropliai, varliagyviai ir net kai kurie vabzdžiai taip pat deda kiaušinius. Didžiausią kiaušinį dėjo išnykęs paukštis – Madagaskaro dromornis, kurio kiaušinis buvo 34 cm ilgio ir talpino apie 7,5 litro turinio – tai prilygsta maždaug 150 vištų kiaušinių! O mažiausias kiaušinis – kolibrių, kuris yra mažesnis už žirnį ir sveria vos 0,5 gramo.
Kiaušinio lukšto panaudojimas
Kiaušinio lukšte yra apie 17 000 porų, per kurias kiaušinis „kvėpuoja“. Jis sudarytas iš 95 % kalcio karbonato – tos pačios medžiagos, iš kurios suformuoti kreidos skardžiai ir koralų rifai.
Lukštai gali būti naudojami daugelyje sričių: malti kiaušinių lukštai – puiki kalcio trąša augalams, lukštų milteliai naudojami gyvūnų pašaruose, o kai kurie žmonės juos vartoja kaip kalcio papildą. Japonijoje netgi buvo sukurtas plastikas iš kiaušinių lukštų, kuris biologiškai suyra per keturias savaites.
Kiaušiniai kultūroje
Kiaušinio simbolika aptinkama visose pasaulio kultūrose – nuo senovės egiptiečių, kurie manė, kad pasaulis išsirito iš milžiniško kiaušinio, iki šiuolaikinių velykinio zuikio pasakojimų. Pagoniškuose tikėjimuose kiaušinis simbolizavo vaisingumą ir atgimimą, o krikščionybėje tapo prisikėlimo simboliu.
Kinijoje per vestuvių ceremonijas jaunavedžiams dažnai dovanojami raudoni kiaušiniai, simbolizuojantys vaisingumą. O štai Persijoje per Naujųjų metų šventę Novruz, kiaušiniai simbolizuoja naują gyvybę ir pradžią.
Kiaušiniai mene ir architektūroje
Architektas Frankas Lloydas Wrightas, projektuodamas Guggenheimo muziejų Niujorke, įkvėpimo sėmėsi iš kiaušinio formos. Salvadoras Dali savo garsiajame paveiksle „Geopolitinis kūdikis stebi globalinio karo gimimą“ taip pat naudojo kiaušinio simboliką. O štai Piero della Francesca XV amžiuje nutapė garsųjį „Brera Madonna“ paveikslą, kuriame virš Madonos galvos kabo stručio kiaušinis – tobulybės ir amžinojo gyvenimo simbolis.
Mitų griovimas
Daugelis tiki mitu, kad žalią kiaušinį galima išvirti mikrobangų krosnelėje. Nedarykite to! Kiaušinis gali sprogti dėl garų, susikaupusių viduje. Kitas paplitęs mitas – kad kiaušinį galima pastatyti vertikaliai tik per pavasario lygiadienį. Iš tiesų, turint pakankamai kantrybės, kiaušinį galima pastatyti bet kurią dieną, ypač jei lukštas turi nedidelių nelygumų.
Kiaušinis – vienas iš tų kasdienių stebuklų, kurių savybes ir istoriją retai kada apmąstome. Tačiau kaip matome, šis paprastas objektas slepia savyje daugybę paslapčių ir faktų, privertusių žmones stebėtis tūkstančius metų. Tad šių Velykų metu, margindami ar tiesiog valgydami kiaušinius, prisiminkite, kad rankose laikote tikrą gamtos šedevrą, pilną stulbinančių istorijų ir mokslinių įdomybių.
Velykų margučiai: kiek kiaušinių galima suvalgyti per šventes?
