Balandžio 10 d., ketvirtadienį, 16 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma paroda „Kauno rajonas senuosiuose vaizduose“. Parodoje, skirtoje Kauno rajono 70-mečiui bus galima išvysti Pakaunės krašto miestus ir miestelius užfiksuotus tarpukariu darytuose spaudiniuose: fotografijose, fotoatvirukuose.
Kauno rajono savivaldybės vietovės žiedu juosia Kauno miestą, pirmą kartą paminėtą 1361 metais Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant kryžiuočių pasirengimą pulti Kauno pilį. Šis regionas – tai narsių karžygių, sumanių pirklių, nagingų amatininkų, bebaimių upeivių kraštas. Miesteliai, įsikūrę ant vaizdingų kalvelių, panemunėje, palei Nevėžį ir Nerį gali didžiuotis ilga ir įdomia istorija. Babtų vardas kryžiuočių žvalgų pranešimuose minimas 1394 m., Kulautuvos – 1364 m., Paštuvos pilis užfiksuota dar 1323 m. XIX amžiuje per gausybę dvarų, nusėjusių šio krašto žemėlapį, Pakaunę pasiekdavo tiek Paryžiaus, tiek Berlyno naujovės.
Iš dabartinio Kauno rajono teritorijos kilo daugybė šviesių asmenybių, garsinančių Lietuvą visame pasaulyje, pavyzdžiui, Noreikiškių dvaro valdytojo Petro Karvelio duktė, visuomenės veikėja, diplomatė, literatūros kritikė, vertėja Ugnė Karvelis (1935–2002), litvakai Leiba ir Tilė Karnovskiai iš Vilkijos, 1885 m. emigravę į Ameriką ir išugdę džiazo virtuozą Louisą Armstrongą, kompozitorius Juozas Naujalis (1869–1934), iš Raudondvario ir daug kitų. Paštuvoje yra gausiai lankomas kultūros paveldo objektas – Vasario 16-osios Akto signataro Jono Vailokaičio ir jo brolio, kunigo Juozo Vailokaičio kapas.
1919–1940 m. Kaunui būnant Lietuvos laikinąja sostine, nuo valstybėje vykusių procesų neliko nuošalyje ir Kauno apylinkės. Atstatinėti Pirmojo pasaulinio karo sugriovimai, rinkosi Šaulių sąjungos būriai, vykdyta labdaringa veikla, minėtos valstybinės šventės ir sukaktys (1930 m. paskelbti Vytauto Didžiojo metais, o 1934 m. švęstas prezidento A. Smetonos 60-mečio jubiliejus), vystytas žemės ūkis ir mokslas (1918–1940 m. Karmėlavoje veikė mergaičių ūkio ir namų ruošos mokykla, prie kurios steigimo, tarp kitų, prisidėjo ir iš Raudondvario parapijos, Netonių kilusi „Moterų balso“ redaktorė Zuzana Čalkytė).
Kauno rajonas, kaip admininstracinis vienetas, įkurtas 1955 m. liepos 1 d., šiuo metu į jo sudėtį įeina 3 miestai (Ežerėlis, Garliava, Vilkija), 9 miesteliai (Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis) bei 371 kaimas, 25 seniūnijos. Šis kraštas pasižymi ne tik turtinga istorija ir kultūra, bet ir pasakiško grožio gamta. Dar 1933 m. Kačerginei ir Kulautuvai buvo suteiktas kurortinių teritorijų statusas. Šių vietovių gamta neabejotinai padarė įtaką Théo Tobiasse (1927–2012), litvakų kilmės prancūzų dailininko, čia leidusio savo vaikystę, meninei kūrybai. Atgimusi profesoriaus Tado Ivanausko Obelynės sodyba (Kauno rajono muziejaus padalinys) ir šiandien kviečia pasigėrėti senojo paveldo vaismedžių sodu ir viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų.
Nemažai Kauno rajono vietovių vokiečių karininkų buvo užfiksuota Pirmojo pasaulinio karo metais ir tik jam pasibaigus (Garliavos, Raudondvario, Zapyškio bažnyčios), šie vaizdai byloja apie pragaištingo karo mastą. Fotografijose matome ir naujas statybas – pavyzdžiui, Vinco Stašelio tilto per Nevėžį ties Raudondvariu (tai buvo ilgiausias – net 106 metrų – vienos angos tiltas nepriklausomoje Lietuvoje).
Šioje parodoje eksponuojami ne tik žymių Lietuvos fotografų – Kazio Lukšio (1892–1963), garliaviškio Alfonso Žibo (1902–?), Vytauto Augustino (1912–1999), bet ir mažiau žinomų ar kol kas dar neatrastų kūrėjų darbai iš Kauno rajono muziejaus fondų. Paroda skiriama Kauno rajono 70-mečiui.
