Vilniaus rajono miestelyje Juodšiliuose yra bažnyčia pavadinta čia dar ne taip ir seniai gyvenusio ir veikusio tikro šventojo vardu. Palaimintasis Mykolas Sopočka – veiklus žmogus, Vilniaus arkivyskupijos kunigas, Vilniaus (tuometinio Stepono Batoro) universiteto profesorius, kariuomenės kapelionas, šventosios Marijos Faustinos Kovalskos nuodėmklausys, paliko ryškų pėdsaką Katalikų bažnyčios istorijoje. Nugyvenęs kino filmo scenarijaus vertą gyvenimą neramiais pasauliui laikais, po mirties, 2008 m. rugsėjo 28 d. bažnyčios buvo kanonizuotas ir paskelbtas palaimintuoju.
Palaimintasis Mykolas Sopočka
Mykolas Sopočka gimė 1888 m. Naujasėdyje (dabartinėje Baltarusijoje). Vilniuje baigęs dvasinę seminariją, vykdė ganytojišką ir švietėjišką misiją Viliaus krašte esančioje Tabariškių parapijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu M. Sopočka dirbo kariuomenės kapelionu, o po karo, Varšuvoje apsigynęs disertaciją ir mokslų daktaro laipsnį, ėmė dėstyti Vilniaus universitete. Būtent Vilniuje jis ir susipažino su vienuole, vėliau paskelbta šventąja, Marija Faustina Kovalska, tapo jos dvasiniu tėvu ir paskatino aprašyti savo dvasines patirtis, susijusias su Jėzaus Kristaus apsireiškimais. Taip atsirado, iki mūsų dienų išlikęs ir savo aktualumo vis dar nepraradęs, originalus, gyvas ir autentiškas krikščioniškosios kultūros dokumentas – Šv. sesers M. Faustinos Kovalskos veikalas „Dienoraštis. Dievo gailestingumas mano sieloje“.
Antro pasaulinio karo metu kunigas M. Sopočka, kartu su kitais Vilniaus universiteto dėstytojais ir studentais, slapstėsi nuo nacių režimo. M. Sopočka pasislėpė Jupdšiliuose seserų uršuliečių vienuolyne. Gailestingosios seserys apgyvendino jį savo nuomojamame name ir padėjo gauti dokumentus – kunigas nacių okupacijos metus (1942–1944 m.) praleido, kaip dailidė ir stalius Vaclovas.
Po karo kunigas M. Sopočka stipriai prisidėjo, steigiant Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją.
Palaimintojo Mykolo Sopočkos bažnyčia Juodšiliuose
Juodšiliuose esanti bažnyčia, pavadinta Palaimintojo Mykolo Sopočkos vardu, yra pirmoji ir, kol kas, vienintelė šio palaimintojo vardo bažnyčia pasaulyje. Pradėta statyti 1936 m. seserų uršuliečių rūpesčiu, dėl karo ir okupacijų nebuvo užbaigta ir virto vaikų namais, vėliau ligonine ir poliklinika. Po 1991 m. kilusio gaisro pastatas buvo smarkiai apgadintas. Tuomet Juodšilių ir aplinkinių gyvenviečių tikintieji nusprendė pastatą atstatyti ir grąžinti jam planuotą pirminę paskirtį. Per 2003 – 2006 m. statinys buvo rekonstruotas ir pritaikytas Dievo namų reikmėms.
2016 m. vasario 15 d., konsekravimo mišioms vadovaujant Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui, bažnyčiai suteiktas Palaimintojo Mykolo Sopočkos vardas.
Šiandien lankytojai mielai kviečiami apsilankyti bažnyčioje bei kapinėse, kur palaidotos pilkųjų uršuliečių kongregacijos vienuolės, ir pasiklausyti pasakojimo apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos gyvenimą.
Projektas „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos prioritetą – vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga: bendra projekto vertė sudaro 1 031 590,97 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 90 proc. (928 431,87 EUR).
Projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ tikslai yra skatinti ir vystyti nematerialų kultūros paveldą ir vietinės istorijos išsaugojimą gerinant tvarų kultūrinio turizmo konkurencingumą, išsaugant ir ugdant nematerialiosios kultūros paveldo ir vietinės istorijos žinojimą, įgūdžius, stiprinant esančius istorinius ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Skatinant kūrybingą vietinio kultūros paveldo ir unikalių tradicijų panaudojimą, gerinant sąlygas kūrybingam industrijų sektoriui.
Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis leidinys atspindi Europos Sąjungos poziciją.
