Nauji tyrimai, atlikti su pelėmis, atskleidė intriguojantį smegenų mechanizmą, kuris gali lemti mūsų apetitą ir norą valgyti. Mokslininkai atrado paprastą, bet veiksmingą neuronų tinklą, kuris gali veikti tarsi refleksas, nulemiantis, kada ir kiek valgome. Nors tyrimas dar nėra patvirtintas su žmonėmis, šis atradimas gali padėti naujai pažvelgti į mitybos įpročius ir net nutukimo priežastis, kurios gali būti ne tik mūsų elgesio ar pasirinkimų pasekmė, bet ir giliai slypėti smegenų veikloje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip nuo trijų tipų neuronų, aptiktų pelėse, veikiančių kartu, priklauso mūsų apetitas, ir ką šis atradimas galėtų reikšti žmonių sveikatai.
Kaip veikia apetito reguliavimo tinklas?
Apetito reguliavimo neuronų tinklas pelėse sudarytas iš trijų skirtingų neuronų tipų, kurie veikia nuosekliai, kad stimuliuotų arba slopintų valgymą. Pirmiausia specializuoti neuronai, esantys smegenų srityje, vadinamoje pagumburiu, „užuodžia“ hormoninius signalus apie alkį. Kai tik šie neuronai nustato, kad alkio hormonų lygis padidėjęs, jie pradeda veikti kaip grandinės dalis, perduodami signalą kitiems neuronams, kurie aktyvina žandikaulio judesius, reikalingus kramtymui. Šis veikimo mechanizmas primena refleksą – jis veikia greitai, be sąmoningo valdymo, tarsi automatinis atsakas į alkio hormonų padidėjimą.

Trijų neuronų grandinė: nuo alkio iki kramtymo
Apžvelkime, kaip praktiškai atrodo šis itin svarbus mokslininkų atradimas. Kaip šie trys neuronų tipai sąveikauja tarpusavyje ir atsako už mūsų apetito reguliavimą:
- Hormonams jautrūs neuronai. Pirmieji neuronai aptinka „alkio signalus“, kai padidėja hormonų, rodančių tuščią skrandį, lygis. Šie neuronai aktyvuoja antrą neuronų grupę, kuri taip pat yra pagumburyje.
- Perduodantys neuronai. Šie neuronai perduoda signalą kitiems, esantiems smegenų vietose, kurios atsakingos už motorinius judesius. Jie kontroliuoja signalus, keliaujančius į raumenis, ir aktyvuoja arba slopina žandikaulio judesius.
- Motoriniai neuronai. Galutiniai neuronai inicijuoja kramtymo judesius. Kai pelės jaučia alkį, šie neuronai siunčia signalus raumenims, valdančioms žandikaulį, ir leidžia joms pradėti kramtyti net be maisto – tik dėl reflekso.
Tyrimų svarba: ar apetitas gali būti reguliuojamas?
Ankstesni tyrimai rodė, kad pagumburis turi didelę įtaką apetitui, ir kad ši smegenų sritis reaguoja į hormonus, reguliuojančius sotumą. Nauji tyrimai įrodo, kad ir baltymas BDNF (smegenų neurotrofinis veiksnys) taip pat atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant apetitą. Tyrėjai pastebėjo, kad kai pelės buvo šeriamos didelio riebumo dieta, jų pagumburio neuronai, gaminantys BDNF, buvo labai aktyvūs. Tai leidžia manyti, kad BDNF skatina sotumo jausmą ir gali padėti sumažinti persivalgymo tendenciją.
Tyrimo metu BDNF gaminantys neuronai buvo „įjungiami“ ir „išjungiami“. Rezultatai buvo įspūdingi: kai šie neuronai buvo slopinami, pelės suvartodavo iki 1200 % daugiau maisto nei paprastai, o kai BDNF aktyvumas buvo padidintas, jos atsisakydavo valgyti net ir tada, kai buvo alkanos. Taigi, BDNF aktyvumas ir pagumburio neuronų veikla tiesiogiai susijusi su apetito reguliavimu.

Nutukimas ir apetito reguliavimo sutrikimai
Mokslininkai tikisi, kad šio neuronų tinklo atradimas galėtų pakeisti požiūrį į nutukimo priežastis ir gydymą. Ilgą laiką nutukimas buvo laikomas daugiausia netinkamų valgymo įpročių ir asmeninių pasirinkimų pasekme. Tačiau dabar daugėja įrodymų, kad smegenų neuronų veiklos sutrikimai gali būti atsakingi už nepamatuotą norą valgyti. Jeigu šis neuronų tinklas bus aptiktas ir žmonėse, tai gali reikšti, kad nutukimo prevencijai ir gydymui reikalingas naujas požiūris, orientuotas ne tik į elgesio keitimą, bet ir į neuronų veiklos reguliavimą.
Apetitas ir emocinės būsenos
Vienas įdomiausių klausimų, kurį mokslininkai ketina nagrinėti ateityje, yra tas, kaip šis neuronų tinklas keičiasi esant skirtingoms emocinėms būsenoms, pavyzdžiui, nerimui. Emocinės būsenos, tokios kaip stresas ir nerimas, gali reikšmingai paveikti apetitą – kai kurie žmonės stresuodami linkę persivalgyti, o kiti, atvirkščiai, praranda apetitą. Tyrėjai svarsto, ar tam tikros emocijos gali aktyvuoti arba slopinti šį neuronų tinklą, taip prisidėdamos prie emocinio valgymo.

Kaip šis tyrimas galėtų pakeisti požiūrį į mitybą ir sveikatą?
Nors šis tyrimas atliktas su pelėmis, mokslininkai tikisi, kad panašus neuronų tinklas egzistuoja ir žmonėse. Jei taip yra, tai galėtų reikšti, kad mūsų kūno „sotumo taškas“ ar svorio „nustatytasis taškas“ nėra visiškai valdomas sąmoningai – tam įtaką daro ir neuronai. Tai ypač svarbu nutukimo prevencijos ir gydymo kontekste, nes galėtų atverti duris naujiems gydymo būdams, kurie orientuoti į smegenų neuronų veiklos reguliavimą.
Šis tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant suprasti, kaip mūsų smegenys kontroliuoja apetitą. Ateityje nauji neuronų ir hormonų sąveikos tyrimai gali suteikti pagrindą kurti tikslingesnius metodus nutukimo ir persivalgymo valdymui.
Šaltiniai: