Lietuvos kultūros sostine 2021-aisiais tapo Neringa, šį titulą ir simbolinį gintarinį medį perimdama iš Trakų. Gruodžio 29 d. 19 val. kultūros medelio perdavimas Neringai įvyko virtualiai ir buvo transliuojamas Trakų ir Neringos savivaldybių, kultūros centrų Facebook paskyrose.
„Neringai perimant Lietuvos kultūros sostinės simbolį – gintarinį medį – noriu padėkoti 2020-ųjų kultūros sostinei Trakams, o Neringai palinkėti turiningo ir nenutrūkstamo kultūrinio vyksmo. Nepaisant to, kad šalies kultūros sostinės titulo perėmimas vyksta tokiu sudėtingu metu, griežto karantino sąlygomis, norisi tikėtis, kad virtualūs kultūros renginiai, gerėjant situacijai, kitais metais palaipsniui kelsis į realias erdves. Linkiu, kad aplinkybės leistų realizuoti visą turiningą 2021 metų Lietuvos kultūros sostinės programą, dar ryškiau atskleidžiant Neringos unikalumą“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
2020-aisiais Trakai vystė kultūros ratilų, kurie skleidžia ir įtraukia į kultūros vyksmą, idėją. Vandens ratilai skelbė naujienas iš praeities, dabarties ir skleidė žinią ateičiai, jų viduryje pulsavo širdies kardiogramą primenantis Trakų pilies motyvas.
„Nors metai dėl susiklosčiusios pandemijos padėties buvo išties nelengvi ir pilni netikėtumų, džiaugiamės sėkmingai atlaikę visus sunkumus. Tikiu, kad kultūros sostinės projektas Trakuose tikrai paliko neišdildomą pėdsaką savo renginiais, koncertais, meninėmis instaliacijomis ir drąsiais sprendimais. Linkiu didžiausios sėkmės naujajai kultūros sostinei ir šiuo sunkiu metu nebijoti iššūkių“ – sako Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė.
Projektą „Kultūros sala“ pristatanti Neringa 2021-aisias, įveikus pandemijos bangas, kvies atrasti ramybę ir įkvėpimą i pasinerti į naujas kultūrines patirtis gražiausiame Lietuvos kurorte.
Istorinis baltiškasis, persipynęs su germaniškuoju, kraštovaizdis, vėjų bei vandenų krašto charakteris yra Neringos savasties bei unikalumo pamatas, išskirtinumo ženklas.
„Kultūros salos“ projekto vizijoje šis išskirtinumo ženklas įgavo aritmetinę išraišką +1 ir tapo visos programos koncepcijos 4+1 pagrindu. Keturias miesto gyvenvietes papildo Alksnynės viensėdis, keturis metų laikus – specifinis Nemuno deltos ir Kuršių marių laikas, keturias pasaulio kryptis – paukščių migracijos kelias per neriją, keturias stichijas – jas suvaldantis žmogus.
Žmogaus ir gamtos ryšys šimtmečiais kūrė unikalų Kuršių nerijos pasaulį. Išskirtinį kultūrinį kraštovaizdį jau 20 metų saugo UNESCO vėliava. Būtent todėl „Kultūros saloje“ ypač svarbi erdvė ir jos patyrimas. Neaprėpiamą erdvę vertina tiek čia gyvenantys žmonės, tiek gausiai Neringą lankantys miesto svečiai. 2021-aisiais „Kultūros sala“ stiprins ryšį tarp kūrybiško žmogaus ir gamtos, telks vietos bendruomenę kūrybinei veiklai, nes Neringa – legenda, kuri įkvepia.
„Tikiuosi, jog šis simbolinis, aplinkybių padiktuotas virtualus kultūros medelio perėmimas, mums visiems bus priminimas, kad Lietuvos kultūros sostinė nėra baigtinis projektas – kultūros žmonių idėjos, pastangos ir reikšmingi darbai nenutrūkstamai keliauja po visą Lietuvą“, – sako Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.
