Širdis plaka kaip pasiutusi, trūksta oro, rankos dreba – žinomi simptomai daugeliui iš mūsų. Tačiau ar žinote, kad tai gali būti ir nerimo priepuolis, ir panikos ataka? Nors šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, tarp jų yra svarbių skirtumų, kuriuos svarbu suprasti kiekvienam.
Kas yra nerimo priepuoliai?
Nerimo priepuoliai – tai palaipsniui didėjančio nerimo ir baimės epizodai, kurie dažnai turi aiškią priežastį ar juos sukeliančių veiksnių. Skirtingai nuo panikos atakų, nerimo priepuoliai neatsiranda iš nieko – jie paprastai yra organizmo reakcija į ilgalaikį stresą, nerimą keliančias situacijas ar konkrečias baimes.
Nerimo priepuoliai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, o kartais net dienų. Jie paprastai prasideda subtiliai ir stiprėja palaipsniui, duodami žmogui laiko suvokti, kas vyksta ir bandyti su tuo susidoroti.
Panikos atakos – staigus ir intensyvus išgąstis
Panikos priepuoliai – tai staiga užplūstantis intensyvios baimės ar nerimo epizodas, lydimas fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, dusulys, prakaitavimas ar galvos svaigimas. Panikos priepuoliai kyla staiga ir, priklausomai nuo atakos stiprumo, vidutiniškai trunka nuo 5 iki 20 minučių.
Patys stipriausi jausmai trunka maždaug 5–10 minučių, tačiau žmogus, kuris patiria ataką, praranda laiko nuovoką, jis gali jaustis siaubingai išsigandęs ar net galvoti, jog tuoj mirs. Būtent šis mirties ar katastrofos baimės jausmas yra vienas iš panikos atakos požymių.
Pagrindiniai skirtumai tarp nerimo priepuolių ir panikos atakų
Atsiradimo būdas ir greitis
Panikos priepuoliai ištinka greitai ir staiga, o nerimo priepuoliai – palaipsniui. Skirtingai nei panikos ataka, nerimo priepuolis neprasideda staiga. Nerimo jausmas gali stiprėti palaipsniui, tai gali būti smegenų reakcija į ilgai trunkantį nerimą, stresą ar grėsmę.
Priežastis ir sukeliantieji veiksniai
Panikos priepuoliai paprastai neturi žinomo sukeliančio įvykio, o nerimo priepuoliai turi. Nerimo priepuoliai dažnai atsiranda dėl konkretaus streso šaltinio: darbo problemos, santykių sunkumai, finansiniai rūpesčiai ar sveikatą kainuojančios situacijos.
Panikos atakos gali ištikti net ir ramiu momentu – žiūrint televizorių, miegant ar užsiimant įprastais reikalais. Būtent šis nenuspėjamumas ir daro jas ypač bauginančias.
Intensyvumas ir trukmė
Panikos priepuoliai sukelia labai intensyvius jausmus, kurie gali būti tokie stiprūs, kad žmogus tikisi mirtinos išeities. Nerimo priepuoliai paprastai būna ne tokie intensyvūs, bet gali trukti daug ilgiau.
Bendrieji simptomai ir jų skirtumai
Fiziniai simptomai
Tiek nerimo priepuoliai, tiek panikos atakos gali sukelti panašius fizinės simptomų:
- Nervingumas, dirglumas, padažnėjęs širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, oro trūkumas, drebulys, gausus prakaitavimas, gresiančio pavojaus jausmas, sunkumai susikaupti, miego sutrikimai.
- Panikos atakos metu pagreitėja širdies ritmas, išmuša prakaitas, atsiranda drebulys, šaltkrėtis, pagreitėja kvėpavimas. Gali skaudėti krūtinę, galvą, pilvą.
Psichologiniai simptomai
Nerimo priepuolių metu žmogus dažnai jaučia nuolatinį nerimą, susirūpinimą, sunku susikaupti. Panikos atakų metu vyrauja intensyvi baimė, derealizacijos jausmas (jaučiasi, kad aplinka nereali), depersonalizacija (jaučiasi atsiskyrimas nuo savęs).
Kada kreiptis pagalbos?
Jei patiriamieji nerimo priepuoliai ar panikos atakos:
- Trikdo kasdienį gyvenimą
- Verčia vengti tam tikrų situacijų ar vietų
- Kartojasi vis dažniau
- Sukelia stiprų nerimą dėl jų pasikartojimo
Tuomet būtina kreiptis į specialistą. Psichologas ar psichiatras padės nustatyti tikslią diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą.
Pirmoji pagalba sau ir kitiems
Nerimo priepuolio metu:
- Bandykite nustatyti ir pašalinti sukeliantįjį veiksnį
- Praktikuokite gilų kvėpavimą
- Naudokite relaksacijos technikas
- Skirkite laiko ramybei atkurti
Panikos atakos metu:
- Prisiminkite, kad tai laikina – praeis per 5–20 minučių
- Kvėpuokite lėtai ir giliai
- Susitelkite į dabarties momentą (5–4–3–2–1 technika)
- Ieškokite saugios vietos, kur galite ramiai atsisėsti
Svarbu atsiminti
Nerimo priepuoliai yra dažniau pasitaikantis, bet geriau kontroliuojamas reiškinys. Panikos atakos – intensyvesnis, bet trumpesnis išgyvenimas. Abi būsenos yra gydomas, o ankstyvoji pagalba gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Nepamirškite – nei nerimo priepuoliai, nei panikos atakos nėra silpnumo ženklas. Tai medicininės būsenos, kurias galima efektyviai gydyti su tinkama specialistų pagalba.
Kankina panikos atakos? Sužinokite, kaip galite padėti sau ar artimam žmogui
