Šiuolaikinėje žvalgybos istorijoje galima rasti daugybę išradingų būdų, kaip rinkti informaciją, sekti taikinius ir vykdyti operacijas. Vienas įdomiausių ir netikėčiausių metodų – gyvūnų panaudojimas šnipinėjimo veikloje. Gyvūnai šnipai tapo vertingu įrankiu žvalgybos organizacijoms, nes jie gali patekti į vietas, kur žmonėms prieiga yra ribota arba neįmanoma, tačiau išlieka nepastebėti aplinkoje.
Paukščiai šnipai: karveliai su fotoaparatais
Šaltojo karo metu CŽV sukūrė itin lengvus fotoaparatus, kuriuos buvo galima pritvirtinti prie karvelių krūtinės specialiu dirželiu. Šie paukščiai, paleisti virš slaptų užsienio objektų, darydavo nuotraukas skrydžio metu ir grįždavo atgal pas operatorius su surinkta informacija.
Kodėl būtent karveliai? Jie buvo idealūs kandidatai, nes yra labai paplitę ir įprasti paukščiai – kas įtartų, kad paprastas karvelis iš tiesų yra žvalgybinė platforma, renkanti informaciją CŽV? Karveliai galėjo fotografuoti iš kelių šimtų pėdų aukščio, o tai leido gauti kur kas detalesnį vaizdą nei iš lėktuvų ar palydovų, skraidančių dešimčių metrų ar net kelių kilometrų aukštyje.
Katės šnipės: „Akustikitty“ projektas
1964 metais CŽV pradėjo tirti galimybę panaudoti kates kaip slaptus klausymosi įrenginius. Projektas, žinomas kaip „Akustikitty“, buvo pagrįstas idėja, kad katė, turinti implantuotą mikrofoną ir siųstuvą, galėtų nepastebėta prisiartinti prie užsienio agentų, besikalbančių viešose vietose, pavyzdžiui, ant parko suolelių.
Vienai katei buvo implantuotas mikrofonas į ausį, mažas siųstuvas po oda, o antena įpinta į jos ilgus plaukus. Technologija veikė, tačiau iškilo problema, su kuria yra susidūręs kiekvienas katės šeimininkas – katė turėjo savo nuomonę ir buvo neįmanoma jos kontroliuoti. Lauko bandymų metu katė eidavo ten, kur pati norėjo, o ne ten, kur operatoriai pageidavo.
Nors programa buvo nutraukta 1967 metais ir „Akustikitty“ niekada nebuvo panaudota operatyviniame darbe, apie ją vis dar sklando įvairių mitų. Vienas jų – kad katė buvo žiauriai panaudojama implantuojant technologiją, sukuriant savotišką „Frankenkatę“. Tačiau iš tiesų įrenginiai buvo implantuojami ir pašalinami mažos rizikos mikrochirurginės procedūros metu humaniškose sąlygose, o katė liko nesužalota.
Žuvys šnipės: robotiniai šamai
CŽV mokslininkai sukūrė du nuotoliniu būdu valdomus povandeninius šamų robotus, pavadintus „Charlie“ ir „Charlene“, skirtus vandens robotikos technologijoms tirti. Šie nepilotuojami povandeniniai aparatai (UUV) pasižymėjo manevringumu, greičio ir gylio kontrole, autonomija ir radijo ryšio galimybėmis.
Jų misija buvo nepastebėtiems rinkti vandens mėginius. Robotinis šamas galėjo būti įleistas į upę, nuplaukti prieš srovę iki tikslo, paimti vandens mėginį ir grįžti su juo pas savo žmogiškuosius „prižiūrėtojus“. Mokslininkai galėjo ištirti mėginį, kad nustatytų, ar vandenyje yra radioaktyvių medžiagų ar biocheminių agentų. Robotiniai šamai buvo puiki priemonė, leidžianti CŽV sužinoti, ar vyksta kas nors „įtartino“.
Vabzdžiai šnipai: „Insectothopter“
1970–aisiais CŽV Tyrimų ir plėtros biuras sukūrė „Insectothopter“ – pirmąjį vabzdžio dydžio nepilotuojamą orlaivį (UAV), užmaskuotą kaip paprastą laumžirgį. Šis mažytis įrenginys turėjo mažą variklį, kuris judindavo sparnus aukštyn ir žemyn, o lazerio spindulys nukreipdavo ir valdydavo jo skrydį. „Insectothopter“ galėjo nuskristi 200 metrų per 60 sekundžių!
Deja, mūsų mažasis laumžirgis pasirodė esąs nepraktiškas operatyvinėms užduotims, nes esant šoniniam vėjui, kurio greitis didesnis nei 8 kilometrai per valandą, jis nukrypdavo nuo savo skrydžio kurso.
Šunys šnipai: CŽV K9 korpusas
Nors techniškai jie nėra „šunys šnipai“, CŽV sprogmenų aptikimo šunys yra svarbi Saugumo apsaugos tarnybos (SPS) dalis, užtikrinanti agentūros ir darbuotojų saugumą. Šunys užuodžia sprogmenis ir saugo CŽV pareigūnus bei pastatus nuo bombų ir kitų sprogstamųjų grėsmių.
Šunys turi neįtikėtiną uoslę, dėl ko jie yra tiesiog idealūs sprogmenų aptikimui. Jų nosys yra 10 000 kartų jautresnės nei žmogaus uoslė! Įsivaizduokite du milijonus statinių šviežių obuolių: šuo galėtų surasti vieną supuvusį obuolį, paslėptą tarp jų.
Neįprasti šnipinėjimo įrenginiai: tigro išmatos ir negyvos žiurkės
Vietnamo karo metu CŽV mokslininkai išrado seisminį įsibrovėlio aptikimo įrenginį. Jis galėjo būti strategiškai padėtas, kad stebėtų judėjimus iki 300 metrų atstumu. Tačiau technologija turėjo būti užmaskuota kaip objektas, kuris įsilietų į natūralią aplinką, bet tuo pačiu atbaidytų susidomėjimą. Kadangi tigrai yra vietiniai Vietnamo gyventojai ir prieš 50 metų jų buvo daugiau, jie suteikė idealią priedangą – aptikimo įrenginys buvo sukurtas taip, kad atrodytų kaip tigro išmatos.
Kita neįprasta CŽV koncepcija buvo negyvų žiurkių naudojimas slaptam bendravimui. CŽV Techninių paslaugų biuras manė, kad žiurkės būtų puikus būdas paslėpti daiktus Šaltojo karo metu. Jie apdorojo žiurkės lavoną konservavimo medžiaga, perpjovė jį ir sukūrė ertmę, kurioje pareigūnai galėjo paslėpti pinigus, užrašus ar net fotojuostą. Žiurkė būdavo užsiuvama, padedama iš anksto numatytoje vietoje ir paliekama, kad agentas ją paimtų.
Tačiau planas turėjo vieną spragą – mokslininkai pamiršo, kad ne visos būtybės vengia negyvų žiurkių. Ypač katės. Bandymų metu žiurkės dingdavo, nes jas pavogdavo benamės katės. Mokslininkai sugalvojo novatoriškų sprendimų: jie mirkė žiurkes medžiagose, kurių katės nemėgsta, pavyzdžiui, aštrių padažų, kajeno pipirų, o galiausiai paaiškėjo, kad geriausiai kates atbaido pelyno aliejus.
Gyvūnai šnipai šiandien
Nors daugelis gyvūnų šnipų programų niekada nebuvo įgyvendintos operatyviai arba nepavyko dėl įvairių techninių, logistinių ar elgesio priežasčių, jos demonstruoja neįtikėtiną inovacijų ir kūrybišką mąstymą, būdingą žvalgybos organizacijoms.
Šiandien, kai technologijos vis labiau tobulėja, gyvūnų šnipų vaidmenį perima modernūs dronai ir kiti technologiniai sprendimai. Tačiau istorijos apie gyvūnus šnipus mums primena, kad kartais pati gamta gali pasiūlyti puikių sprendimų, kaip rinkti žvalgybinę informaciją nepastebėtiems.
Gyvūnai šnipai išlieka įdomiu ir intriguojančiu žvalgybos istorijos skyriumi, atskleidžiančiu žmonių išradingumą ir gebėjimą pritaikyti gamtos pasaulį savo poreikiams. Ar ateities žvalgybos operacijose vėl bus naudojami gyvūnai šnipai? Belieka pamatyti, tačiau viena aišku – gamta niekada nenustoja stebinti, kaip ir žvalgybos tarnybos.
Šaltiniai:
- https://www.cia.gov/stories/story/natural-spies-animals-in-espionage/
- https://www.spymuseum.org/education-programs/youth-family/activities/animals-in-espionage/
- https://spyscape.com/article/the-animals-who-spy-for-the-cia
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
