Gamtoje įprasta manyti, kad skirtingos gyvūnų rūšys laikosi atokiau viena nuo kitos, nes siekia apsiginti, išlikti ar net varžosi dėl išteklių. Tačiau pasaulyje pasitaiko neįprastų aplinkybių, kai gyvūnai, kurie teoriškai neturėtų bičiuliautis, užmezga stiprius, kartais visą gyvenimą trunkančius ryšius. Ši gyvūnų draugystė dažnai pribloškia net patyrusius mokslininkus. Pasidomėkime, kokie neįtikėtini gyvūnų draugystės atvejai ir istorijos stebina visą žmoniją.
Kodėl sugyvena neįprastos gyvūnų rūšys?
Iš pažiūros gali atrodyti veik neįmanoma, kad visiškai skirtingų klasių gyvūnai susidraugauja, o jų artumas prieštarauja įsivyravusioms taisyklėms. Taip yra todėl, kad gyvūnų elgesys priklauso ne tik nuo instinktų, bet ir nuo individualios patirties, aplinkos bei emocinio intelekto. Užaugę kartu arba susidūrę ypatingose aplinkybėse (pavyzdžiui, zoologijos sode), jie gali atpažinti kitą būtybę kaip šeimos narį, nepaisant rūšies skirtumų. Be to, daug gyvūnų rūšių – ypač žinduoliai – turi stiprų empatijos jausmą. Toliau pateikiame pasaulyje pagarsėjusias išskirtines istorijas, kuomet nepaprasta draugystę sukūrė labai skirtingos gyvūnų rūšys.
Neįtikėtina gyvūnų draugystė
Katės ir arkliai. Kai kuriose fermose katės ir arkliai sukuria glaudžius ryšius. Katės dažnai gyvena arklidėse, nes ten šilta, yra daug šiaudų ir graužikų, kuriuos jos gaudo. O arkliai, būdami socialūs ir jautrūs gyvūnai, neretai prisiriša prie kačių. Katės mėgsta lipti ant arklių nugarų ar net gulėti ant jų, o arkliai tai ramiai toleruoja arba net ieško kačių kompanijos.
Šuo ir gepardas. Kai kurios zoologijos sodų programos, pavyzdžiui, San Diego zoologijos sode, poruoja mažus gepardų jauniklius su šunimis (dažniausiai labradorais ar haskiais), kad šie padėtų laukiniams kačiukams jaustis saugiau ir socialiau. Tokia draugystė stiprina gepardų pasitikėjimą aplinka ir mažina jų stresą.
Delfinai ir šunys. Delfinai – labai socialūs gyvūnai, o šunys – draugiški ir smalsūs. Yra užfiksuota atvejų, kai delfinai žaidė su šunimis pakrantėje arba net gelbėjo juos iš skęstančio vandens. Pavyzdžiui, Airijoje delfinas, pramintas Dusty, buvo pastebėtas, bendraujantis ir plaukiantis kartu su vietiniais šunimis.
Liūtė ir antilopė. Kenijos Samburu nacionaliniame parke 2002 metais buvo stebėta gyvūnų draugystė, kai liūtė „įsivaikino“ antilopės jauniklį. Užuot jį sumedžiojusi, liūtė rūpinosi mažyliu, tarsi tai būtų jos pačios jauniklis. Šis atvejis buvo toks netikėtas, kad privertė mokslininkus dar kartą permąstyti grobuonių ir grobio instinkto ribas.
Drambliai ir šunys. Viename Amerikos gyvūnų draustinyje pagyvenusi dramblių patelė Tarra užmezgė itin stiprią draugystę su šunimi Bella. Jie kartu leido dienas, žaidė ir net miegodavo vienas šalia kito. Jų ryšys buvo toks gilus, kad dramblė labai gedėjo savo mažojo draugo, kai šis mirė.
Katės ir pelės. Nors šios rūšys istoriškai laikomos priešais, kai kurios išgelbėtos arba užaugintos kartu katės ir pelės gali tapti neįtikėtinai artimos. Pavyzdžiui, kai kuriuose globos namuose, mažos katės, užaugusios su pelėmis, ne tik jų nepuola, bet netgi kartu miega ir žaidžia. Tą patį gali paantrinti daugybė naminių gyvūnėlių augintojų, kurie drauge augina kates ir graužikus.
Neįtikėtina gyvūnų draugystė „iš išskaičiavimo“
Tikriausiai esate regėję, kokie neįtikėtina gyvūnų draugystė pasitaiko dokumentiniuose filmuose, kurie, atrodo, negali būti realūs. Tačiau gamtos surėdyta taip, kad kiekvienas padarėlis ieško savito išgyvenimo būdo. Tad verta paminėti pavyzdžius, kuomet gyvūnai tarpusavyje bendrauja tik dėl tam tikrų priežasčių.
Krokodilai ir paukščiai
Kartais stebimi mažyčiai paukščiai (Pluvianus aegyptius), stovintys ant krokodilų nugarų arba šalia jų. Šie paukščiai lesa vabzdžius, parazitus ir likučius nuo krokodilo odos ar net tarp dantų. Krokodilas ar aligatorius gauna naudos (mažiau parazitų, švaresni dantys), todėl šių paukštelių neskriaudžia, o paukščiai savo ruožtu gauna lengvą maisto šaltinį. Minėtieji paukšteliai savo paslaugomis aptarnauja ir kitus Afrikos savanų gyventojus, tokius kaip žirafa, buivolas, zebras.
Panašiai su krokodilais bendrauja ir didieji garniai (Ardea alba), kuriems šie ropliai atstoja asmens sargybinius. Paukščiai pasirenka sukti lizdus netoli krokodilų, taip nuo visiško išniekinimo apsaugodami vadą nuo meškėnų, oposumų ir kitų sausumos plėšrūnų. Krokodilai taip pat pasitenkina papildomu kąsneliu, nes gyvendami paukščių kolonijose, sveria daugiau ir esti geresnės sveikatos.
Rykliai ir jūrinės žuvys-prielipos
Egzistuoja tokios prielipinės žuvys, kurios prisisiurbia prie didelių jūrų gyvūnų (banginių, ryklių ar jūrų vėžlių) ir naudojasi jų „nemokamos kelionės“ paslaugomis bei maisto likučiais iš šeimininko medžioklės. Tokios prielipos didžiųjų jūros gyvūnų nevargina, nes šios žuvys pašalina parazitus ir negyvas odos daleles.
Jūrų aktinijos ir klounžuvės
Aktinijos – bestuburiai koralinio rifo gyventojai, kurie atbaido daugybę žuvų ir plėšrūnų nuodingais, deginančiais čiuptuvėliais, tačiau tik ne klounžuves. Šios žuvys gyvena tarp jūrų aktinijos čiuptuvėlių, taip apsisaugodami nuo kitų didesnių galimų plėšrūnų. Tuo tarpu aktinijos „išlošia“, nes klounžuvės pritraukia grobį ir padeda su maitinimu.
Šaltiniai:
https://www.smithsonianmag.com/smart-news/wading-birds-pay-alligators-protection-180958304/
https://eu.cincinnati.com/story/entertainment/2024/05/01/cheetahs-dogs-friends-cincinnati-zoo/73499121007/
https://www.theguardian.com/world/2002/feb/17/jamesastill.theobserver
https://www.cbsnews.com/news/tarra-and-bella-elephant-loses-mans-best-friend/
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
