Kompozitorių namuose pristatytas projektas „Muzika Vilniui”. Projektas yra oficialios Vilniaus jubiliejinės programos dalis – sujungia 7 pasaulyje pripažintus kompozitorius, kurių kūryba pristatoma prestižinėse koncertų salėse ir festivaliuose nuo Niujorko iki Tokijo, specialiai Vilniaus 700 metų sukakčiai sukurs muzikinius kūrinius pasirinktoms sostinės vietoms. Kompozitoriai atstovauja įvairioms šalims, kultūroms ir kartoms – tarp jų: legendinis amerikečių minimalistas Michael Gordon, kylanti lenkų kompozitorė Agata Zubel ar italas Ivan Fedele, buvęs Venecijos Bienalės muzikos srities vadovas. Tokio kalibro šiuolaikinės muzikos žvaigždių pasaulinės premjeros Lietuvoje – ne tik išskirtinis kultūrinis įvykis: kūriniai taps dovanomis miestui, suteiksiančiomis nepamirštamą muzikinę patirtį.
Svarbiausias projekto akcentas – po premjerų kūriniai taps kaip garsinės ar audiovizualinės instaliacijos, vilniečiams ir miesto svečiams liks prieinami neribotą laiką ir taps šių kompozitorių kultūriniu įspaudu ateities Vilniaus istorijoje.
Kas sieja vienus ryškiausių pasaulio kompozitorių ir Vilnių?
Sausio 26-27 dienomis Kompozitorių namuose visuomenei buvo atverta patyriminė paroda: „Muzika Vilniui. 7 istorijos”. Parodos lankytojai galėjo susioažinti iš arčiau su 7 kompozitoriais, jų pasirinktomis erdvėmis bei visu projektu.
Tai, tarsi, vieno kūrinio paroda. Kūrinio, susidedančio iš 7 istorijų, o iš tikrųjų, – bent iš 700; kūrinio, kuriame persipina, istoriniai, simboliniai, vaizdiniai bei garsiniai artefaktai, surinkti ir iš erdvių, ir iš kompozitorių kūrybos; kūrinio, kuris sujungia skirtingus pasaulio taškus, idėjas ir žmones. Šis kūrinys – Vilnius.
Kiekvienas parodos elementas – tai atskira istorija, kviečianti atrasti prokekto „Muzika Vilniui“ kompozitorius ir jų pasirinktas sostinės erdves, kurios įkvėpė sukurti joms dedikuotus kūrinius.
Parodos eksponatai reprezentavo 7 erdves ir atkeliavo tiesiogiai iš kiekvienos erdvės, kurioje vyks pasaulinės premjeros. Nuo Nacionalinio muziejaus suteiktos Gedimino bokšto plytos iš XV a. iki Kazio Varnelio paveikslo. Kiekvienas parodos lankytojas galėjo susipažinti su erdvės istorija bei kursiančiais kompozitoriais.
Vilniuje nuskambės pasaulinės premjeros, kurios vėliau pavirs ilgametėmis instaliacijomis
Ketvirtadienio vakarą taip pat įvyko ir oficialus „Muzika Vilniui“ projekto pristatymas, kurio metu projekto organizatoriai viešai paskelbė ir pristatė erdves, kurioms kompozitoriai kuria kūrinius ir kuriose suskambės pasaulinės premjeros, žodį tar šių erdvių atstovai. Vakaro metu apie projektą plačiau visuomenei papasakojo projekto meno vadovai – kompozitoriai Matas Drukteinis ir Vykintas Baltakas.
„Šio projekto misija – nešti šiuolaikinę muziką į kasdienes erdves, tiesti tiltą tarp auditorijos ir klausytojų. Todėl neabejoju, kad šis projektas prie to prisidės ir taps reikšminga dalimi Vilniaus miestui bei apskritai, kultūrai.“ – apie projektą pristatymo pradžioje dalinasi „Muzika Vilniui“ meno vadovas Matas Drukteinis.
Lietuvos ansamblio tinklo vadovas bei projekto „Muzika Vilniui“ meno vadovas Vykintas Baltakas dalinasi apie dar prieš kelis metus gimusią idėją ir džiaugiasi, jog tai tampa realybe:
„Vis pagalvodavau – kaip būtų įspūdinga, jeigu nuvyksti ir žinai, jog vienoje ar kitoje Vilniaus salėje įvyko didžios pasaulinės premjeros. Kad miestui ir Lietuvai kūrė garsūs ir pasaulyje pripažinti kompozitoriai. Kadangi, jau daug metų dirbu tarp ryškių žmonių, kurie kuria dabar, tad pasidalinau savo idėja su Matu ir štai dabar stovime čia bei laukiame pasaulinių premjerų pristatymų.“
Pasaulines premjeras seks portretiniai koncertai, kuriuose galima bus galima pasiklausyti kompozitorių kūrybos. Kūrinius atliks „Lietuvos ansambliu tinklo“ atlikėjai.
Ryškiausi paasulio kompozitoriai nuo Japonijos iki Niujorko, kursiantys išskirtinėms miesto erdvėms
Projekto atidarymas ir pirmoji pasaulinė premjera įvyks jau gegužės pradžioje. Premjerų ciklo atidarymo garbė atitenka Toshio Hosokowa – tai vienas garsiausių japonų kompozitorių, savo kūryboje siekiantis sujungti japoniškas tradicijas su vakarietiškomis. Kompozitorius pažymi, jog tradicijų ir kultūros apsikeitimai gali būti itin naudingi, todėl savo kūryba jis siekia pasidalinti japoniškos kultūros ypatumais bei pasisemti vakarietiškos kultūros.
Kompozitorius pasirinko, jog savo kūrinį skirs bei sukurs Vilniaus universitetui.
„Vilniaus universitetas yra architektūrinis ansamblis. Pasirinkta erdvė, tai viso ansamblio vienijantis elementas, organizmas. Šiuo projektu šiuolaikinė muzika prisidės prie viso šio organizmo gyvybės. Kartu tai yra atmosfera bei aplinka. Visa didi istorija, Vilniaus universiteto santykis su miestu atsiskleis šiuolaikinės muzikos pagalba, labai laukiame premjeros. – pristatymo metu VU atstovė Greta Kačergiūtė dalinosi apie erdvę bei artėjančią premjerą:
Kitas projekto kompozitorius – Heiner Goebbels. Jis ne tik garsus vokiečių kompozitorius, bet ir režisierius, vertinamas už inovatoriškumą, konceptualumą teatre. Kompozitorius pristatys kūrinį, kuri bus kaip audio instaliacija, o premjera įvyks Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Ramintojos bažnyčia buvo ne tik paskutinis baroko stiliaus statinys mieste. Bažnyčios sienos laiko didelę ir įdomią istoriją, viskas apie ją sukuria išskirtinumą. Ramintoja bei jos istorija simbolizuoja, jog visada gali atsitiesti, jeigu turi bendruomenę, kuri tau suteikia tam jėgų:
„Džiaugiuosi galėdama pristatyti šią unikalią erdvę. Ilgą laiko erdvė buvo paverstą į sandėlį. Išgyvenus gaisrus. Po ilgo laiko galime sakyti – Ramintoja yra apie kūrybą, apie įkvėpimą. Santykį su kūrėju ir kuriančiu žmogumi. Tai įkvepianti erdvė. Šis kompozitoriaus kūrinys tarsi vilties išsipildymas šiai erdvei suskambėti. Laukiame, kur ši kelionės mus nuves. – dalinosi Šv. Mergelės Ramintojos atstovė Vilma Popovienė, pristatydama erdvę.
Heiner Goebbels pristatymo metu prisijungė į nuotolinį skambutį bei sveikino Vilnių per kamerą:
„Priėmiau šį pasiūlymą, nes tai buvo visiškai kitoks pakvietimas. Aš mėgstu Vilnių, turėjau galimybę atvykti į Vilnių bei pažinti labai skirtingas ir unikalias erdves bei vietas. Mačiau daug kitų vietų, bet pirmas įspūdis apie šią bažnyčią buvo visai kitoks nei kitose erdvėse. Tokią istoriją pasakojanti vieta, kurios nesunaikino nei gaisrai, nei virtimas sandėliavimo patalpa. Tiek daug skirtingų sluoksnių turinti erdvė, per visus šiuos metus, tu gali pajausti būdamas ten. Mano kompzicija bus apie laiką bei istoriją. Man malonu kurti Vilniui, su gimtadieniu!“.
Vilniui savo kūrinį dovanos ir italų kompozitorius Ivan Fedele. Kelis metus buvęs Venecijos bienalės muzikos srities vadovas, jau prieš atvykdamas į Vilnių paminėjo, jog jam labai norisi aplankyti Vilniuje įsikūrusius muziejus. Vienoje vietoje pamatęs Kazio Varnelio paveikslą, jis labai apsidžiaugė išgirdęs, jog Vilniuje galima rasti ir pačio Kazio Varnelio namus – muziejų. Kazys Varnelis buvo vizualaus meno figūra, tad Kompozitorius išsirinko šią vieta, kuriai sukurs kūrinį.
„Kai už uždarytų Kazio Varnelio durų pasigirsdavo muzika, visiems tapdavo aišku – menininką aplankė įkvėpimas.“ Cituodama buvusį Kazio Varnelio namų direktorių apie šią erdvę kalbėjo šiuometinė direktorė Daiva Vaišnienė.
„Menininko muzikos dėžutėje, kasetės nuo Čiurlionio iki Bethoveno. Mes labai džiaugiamės, jog italų kompozitoriui paliko žavesį Varnelio namai, patiko muziejus ir jame gros jo sukurtas kūrinys.“ – dalinasi Varnelio namų direktorė.
Ivan Fedele pasaulinė premjera įvyks gegužės pabaigoje.
Sekanti premjera vyks su jaunosios kartos kompozitore, ukrainiete Anna Korsun. Savo kūriniui ji išsirinko Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą – kolumbariumą. Ją sužavėjo ne tik akustika, ovalėjanti erdvė, kuri išpuošta paauksuotą mozaika, tačiau ir svarbiu istoriniu paveldu.
„ Rimties parkas. Kas tai? Įspūdinga erdvės istorija – nuo įkalčių paslėpimų, iki slaptos masinės kapavietės vietos. Ten ilsisi 717 asmenų. Tačiau tai ir ir išskirtinė erdvė, kui parodo, primena visas aukas. Tai istorijos priminimas, kai žinosime istoriją, žinosime kas iš tiesų vykdavo anksčiau. Labai laukiame kompozitorės kūrinio, kuris tikime, bus labai gylus, jautrus ir prasmingas, pasakojantis slapčiauasias erdvės istorijas.“ – Tuskulėnų rimties parką pristatydamas kalbėjo erdvės atstovas Rokas Miknevičius.
Lenkų kompozitorė nuties tiltą tarp senojo ir naujojo Vilniaus
Premjerų ciklą pratęs lenkų kompozitorė bei vokalistė Agata Zubel. Garsėjanti savo eksprentais muzikoje. Kartais ji provuokajnti, visuomet stebinanti. Jos idėja „Muzika Vilniui“ projekte taip pat neeilinė – ji siekia nutiesti tiltą tarp senojo bei naujojo, šiandieninio moedernaus Vilniaus. Simboliškai ji sujungs dabartį ir praeitį.
Kūrinys skambės vienoje reikšmingiausių Vilniaus erdvių – Gedimino pilies bokšte bei moderniame verslo centre – K29.
„Šis pastatas, neįprastos formos, lyginant su kitais verslo centrais. Visas padengtas stiklu, jis simbolizuoja mūsų dabartinį moderniškumą. Mes esame maloniai nustebinti, jog esame pakviesti prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo ir labai laukiame tokio ypatingo kūrinio pristatymo. Džiaugiamės galėdami būti tuoju „tiltu“ – jungiant Vilniaus skirtingus laikmečius.“ – pristatymo metu pristatydama verslo centrą K29 kalbėjo atstovė Jolita Kuzmicka.
Agatos Zubel kūrinys bus skirtas vienu metu klausytis keliems žmonėms. Kylant liftu K29 bei Gedimino bokšte – kūrinio skambėjimas tai bus intymus susitikimas su dabartiniu ir praeities Vilniumi.
Agata prisijungė nuotoliniu būdu. Kompozitorė šventė savo gimtadienį tą pačia dieną, drauge su Vilniumi. Šiuo maloniu sutapimu ir sveikinimais Vilniui Agata dalinosi renginio metu:
„Vilnius yra labai gražus miestas. Labai norėjau surasti sąsajų su darbartimi bei praeitimi. Juk miestui 700 metai. Man norėjosi surasti ryškią, įdomią vietą, jog klausytojai galėtų pajausti laikų skirtumą. Vieta, kuri būtų ilgaamžė, svarbi Vilniui ilgą laiką bei tą, kuri būtų labai moderni, todėl labai džiaugiuosi, jog pavyko rasti šias erdves ir tikiuosi, jog klausytojams pavyks rasti ryšį su dabartimi bei praeitimi, skirtingu, bet kartu labai artimu Vilniumi.
Priešpaskutinė premjera įvyks Lietuvos nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje. Ją pasirinko austrų žymus kompozitorius Beat Furrer. Kompozitorius apdovanotas ne vienu prestižiniu apdovanojimu.
„Pirmiausia, priimkite mūsų sveikinimus. Nekantraujame išgirsti kūrinio. Bibliotekos erdvėse susipina ir skaityklų rimtis ir įvairūs renginiai, užsiėmimai. Džiaugiamės, jog mūsų bendruomenė gali prisidėti prie šio projekto, mums tai labai įdomu bei svarbu. Biblioteka visuomet buvo ir garsai, mūsų muzikinės erdvės, kuriose kuriami įvairūs kūriniai bei projektai. Garsai, kuriuos padovanos šis projektas, tikime, jog palies daugelį klausytojų. Jau laukiame, ir įsivaizduojame kaip pristatysime kūrinį lankytojams po premjeros.“ – apie kūrinio premjerą dalinasi Martyno Mažvydo bibliotekos direktorė Viktorija Pukėnaitė–Pigagienė.
Pasaulinių premjerų ciklą uždarys Michael Gordon – šiuolakinės muzikos žymus kūrėjas, minimalistas. M. Gordon yra žydų kilmės, Lankantis sostinėje, jam buvo labai aktualus žydų paveldas Vilniuje. Kompozitorių akustiškai ir simboliškai sužavėjo Vilniaus geto, žydų geto tarybos kiemelis – šiuo metu aplink kiemelį išsidėstę teatras „Lėlė“, Jaunimo teatras, Lietuvos nacionalinio muziejaus restauracijos centras. M. Gordonui žavesį paliko erdvės istorija, koks Vilnius turtingas savo kultūriniu bei istoriniu paveldu.
Pristatymo metu svečiai turėjo galimybę išgirsti M. Gordono sveikinimą Vilniui tiesiai iš Niujorko.
„Šis kiemelis labai ypatinga vieta. Savo muzika noriu sujungti svarbią žydų istorijai vieta, tai tarsi atsisukimas į žydų kultūrą, istorijos priminimas. Ši erdvė turi stiprų foną, susijusį su teatru,
Tad keliausime kultūriniais ir istoriniais keliais. Kūrinys skirtas 9 trambonams, o Klausytojai turės galimybę klausytis kūrinio iš įvairių pusių. Šiuo metu ieškau kūriniui geriausio skambesio, kaip jis skambės, noriu, jog klausytojai būtų skambesio viduje, centre, išgirstų apie ką jis.
Sveikinimai Vilniui, džiaugiuosi būdamas šio projekto dalimi!“
Michael Gordon kūrinys bus pristatytas ypatingą diena – liepos 6 d.
Primename, jog visos 7 pasaulinės premjeros vyks gegužės–liepos mėnesiais. Vilniui bei pasirinktoms miesto erdvėms kuria šie pasaulyje pripažinti kompozitoriai:
Anna Korsun (Ukraina), Michael Gordon (JAV), Heiner Goebbels (Vokietija), Agata Zubel (Lenkija), Ivan Fedele (Italija), Toshio Hosokawa (Japonija), Beat Furrer (Austrija).
Vilniaus 700 metų sukakčiai skirta „Muzika Vilniui“ – savotiškas kasmetinio tarptautinio įvietinos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“, vykstančio kiekvieną rudens pradžią, plėtinys. Informaciją apie projektą galite rasti www.musicforvilnius.com
Projektą organizuoja kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas, finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, LR Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos kultūros taryba,
pagrindiniai partneriai Vilniaus rotušė, Lietuvos kompozitorių sąjunga.