Minint Lietuvos žydų istorijos metus kviesime susipažinti su 8 Lietuvos žydiškų miestų (Radviliškio, Varėnos, Kėdainių, Eišiškių, Anykščių, Dusetų, Žiežmarių ir Molėtų) buvusių štetlų istorija, išlikusiais objektais, įdomiausiomis to krašto istorijomis, bei kultūros vertybėmis. Ne tik kviesime skaityti ir susipažinti, bet kiekvienas straipsnis taps maršrutu skaitytojo asmeninei kelionei. #Atraskpradžią
Pažintis su štetlu
Iki Antrojo pasaulinio karo dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo per 200 štetlų – miestelių, kuriuose gyveno gausios žydų bendruomenės. Štetle (jid. shtot – miestas, štetl – miestelis) žydai paprastai užsiimdavo prekyba ir amatais, gyvendavo aplink pagrindinę miestelio turgaus aikštę ir prekybines gatves. Žydų bendruomenė miestelyje turėdavo maldos namus, vadinamus „škala“ (jid. shul – sinagoga) arba beit midrašu (hebr. beit midraš – mokymosi namai), kuriai vadovavo rabinas, ritualinę pirtį – mikvę. Atokiau nuo gyvenamųjų namų, dažniausiai kitapus upės ar tvenkinio, būdavo įsikūrusios kapinės. Neretai štetle būdavo ir mokykla – chederas bei šoicheto (ritualinio skerdiko) namelis. Anot Lietuvos žydų kultūros žinovo Izraelio Lemperto, jei lietuvių tautos šaknys buvo kaime, tai litvakų (Lietuvos žydų) – štetle.
Siūlome pasivaikščioti po dalį išlikusių Lietuvos štetlų ir dar išlikusius litvakų paveldo pėdsakus.
Pirmai pažinčiai – Molėtų štetlas
Molėtai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo 1387 m. Apie XVI a. Molėtuose prasidėjo turgūs, su jais į miestelį, tikriausiai, atsikraustė ir žydai. Oficialia žydų įsikūrimo Molėtuose data laikoma XVIII a. pradžia. To paties amžiaus pabaigoje miestelyje jau stovėjo sinagoga: tuo metu žydų bendruomenė Molėtuose jau veikė aktyviai.
Tuomet Molėtai buvo miestelis su keliomis purvinomis negrįstomis gatvėmis: keliai vedė į Vilnių, Uteną, Ukmergę. Žydai kūrėsi aplink šias gatves, statėsi čia savo medinius namelius. Molėtų žydai garsėjo savo karčiamomis.
Žydai Molėtus vadino Malat, Maliat.
1866 m. Molėtuose gyveno 1197 gyventojai, iš jų – 725 žydai. 1897 m. – iš 2397 Molėtų gyventojų žydų buvo 1948 (81%), 1923 m. – 1343 žydai iš 1772 gyventojų (75%). Tarpukariu žydų kvartalas užėmė visą centrinę Vilniaus gatvės dalį, Kauno gatvę, Turgaus gatvę. Čia radosi ir prašmatnesnių mūrinių prekybininkų namų, keli restoranai, net kino teatras. Žydų dvasinis gyvenimas sukosi apie čia pat esančias net keturias sinagogas. Žydų bendruomenė Molėtuose gyvavo iki 1941 metų rugpjūčio 29 dienos.
Dabar Molėtuose gyvena apie 5500 gyventojų (2020 m.)
Maršrutas po Moletų štetlą
(A) Savo pasivaikščiojimą ir pažintį su Molėtų žydų paveldu pradedame buvusioje turgaus aikštėje Vilniaus g. 42. Pro mūsų akis negali prasprūsti ilga raudonų plytų pastatų eilė. Tai – žydų prekybiniai pastatai, gana įprasti seniau ir bene vieninteliai Lietuvoje išlikę iki šių dienų.
Iki ketvirto dešimtmečio čia buvo vien medinės žydų lūšnelės, kurias miesto taryba liepė nugriauti. Bendruomenė, padedama išeivių Amerikoje, 1933-36 m. pastatė raudonų plytų namus, taip ir vadinamus iki šiol – Raudonaisias mūrais. Kraštinis, dviaukštis pastatas, priklausė Belečkai Rabinovičiui. Tai buvo vienintelis dviejų aukštų namas, visi kiti – vienaukščiai su mansardomis. Juose veikė parduotuvėlės, jų savininkai buvo Šeras Faivušas, Mejofisas Izraelis, Švabėkis, Badikas, Joselis, Meilachas ir kiti. Mansardose gyveno, o apačioje prekiavo.
Tiesa, visa pastatų eilė iš tiesų tai – du pastatai, o tarp jų yra siaurutis praėjimas.
(B) Pasivaikščiojimą pratęskime prie Molėtų bibliotekos (Inturkės g. 4), kuri yra kitoje Inturkės gatvės pusėje. Bibliotekos sieną prie pat įėjimo puošia atminimo lenta pirmajai molėtiškio išleistai knygai. Tai buvo talmudo aiškinimas „Nachal Eden“ („Edeno upė“), jį 1898 m. išleido Molėtų rabinas Rafaelis Ben Šimšonas Gordonas.
Molėtų bibliotekos kraštotyros skyrius yra sukaupęs nemažai medžiagos apie Molėtų krašto žydus. Besidomintiems šia tema giliau apsilankyti bibliotekoje būtų naudinga.
(C) Grįžę į Vilniaus gatvę, čia pat už kampo pamatome keistą dvigubą namą (Vilniaus g. 37). Tai dar vienas autentiškas žydų verslininkų pastatas, puikiai pažįstamas molėtiškiams. Daug kas yra girdėjęs, kad viršuje buvę žydų Bazelio Levino ir Ruvelio Videckio namai, o pusrūsyje krautuvėlė. B. Levinas prekiavo medžiagomis, žiemą obuoliais, o R. Videckis buvo kirpėjas.
Žydų krautuvėlėse niekada nepritrūkdavo obuolių, net žiemą. Jie pavasarį apdairiai išsinuomodavo žydinčius sodus, rudenį nurinkdavo gausų derlių. Visada derėdavosi, jei norėdavai pirkti.
Keliaujam toliau. Vilniaus gatvėje ties paštu yra pėsčiųjų praėjimas į Ažubalių gatvę.
Pašto vietoje stovėjusi Karcevo parduotuvė, kurioje jis prekiavo visokiomis smulkmenomis: siūlais, sagomis, kojinėmis.
(D) Pakeliame akis: ant pašto pastato pamatome užrašą – Sinagogų gatvė. Molėtuose nebėra nei vienos iš keturių sinagogų, o ir gatvė čia net ne gatvė. Vieta, kur kadaise jos stovėjo tik simboliškai taip pavadinta.
Dvi didžiulės gražuolės medinės sinagogos stovėjo maždaug ties dabartiniu paštu, šiek tiek giliau į kiemą. Trečioji buvo mažesnė, ketvirtoji, mūrinė, lengviau būtų pasiekiama per Kauno gatvę. Nelikę jų nė pėdsakų, nors ten gyvenantys žmonės lyg yra atradę kažkokių maldos namų ar priestatų pamatus.
Molėtų rabinai buvo Meiras Šolomas Curionas, Izraelis Dovydas Elpernas, Icchokas Arije Bilickis. Paskutinis miestelio rabinas buvo Noti Chojimas Bilickis, žuvęs 1941 m.
Pasižiūrėkime Molėtų sinagogų atvaizdą nuotraukoje ir Ažubalių gatve keliaujame toliau.
Dėmesio, iki (E) punkto rekomenduoju keliauti patyrusiems paveldo tyrinėtojams. Su visais kitais sukame į Kauno gatvę link (F).
(E) Iškart už sankryžos su Kauno gatve kadaise driekėsi pačios seniausios Molėtų žydų kapinės. Jos tęsėsi iki dabartinės Molėtų ribos, kur šiuo metu stovi dviaukščiai mūrinukai. Statant daugiabučius apie 1970 m., buvo iškasama žmonių kaulų. Dabar čia neliko nė žymės, nėra ir jokios atminimo lentos.
Grįžtame į Kauno gatvę. Iki karo ji buvo viena tų, tankiausiai žydų gyvenamų gatvių. Gatvės kairėje, 26 ir 28 namų sklypuose, stovėjo viena sinagogų. Kauno g. 30 ir 31 – buvę žydų namai.
(F) Ilgiau sustojam ties namu, pažymėtu 33 ir 35 numeriais. Namas priklausė Codikui Kreiceriui. Viename gale jis gyveno, kitame veikė jo riestainių kepyklėlė „Cukrainė“. Kreiceris kepė ir pardavinėjo trijų rūšių riestainius, užtat buvo pramintas „baronkiniu“. Dideli kainavo 5 ct, paprasti sausi, suverti ant virvelės – 20 ct, o traškių ir vanile kvepiančių virtinėlė – 30 centų. Name buvo surasti kepyklėlei priklausę įrankiai.
Toliau einame iki sankryžos su Dariaus ir Girėno gatve, kairėje, raudonų plytų policijos komisariato vietoje buvo duonos parduotuvė, „Chafka“, čia galėdavai nusipirkti baltos ir juodos duonos, bandelių. Pasiekiame Vilniaus gatvę, kuria dar paėjėkime į dešinę, 55 ir 56 numeriais pažymėtų namų link.
(G) Abu jie – žydų namai. Šioje pusėje (Nr. 55) gyveno Chana Lichtaitė, anoje (Nr. 56) – Lichtas Lipmanas.
Kita gatvės puse grįžtame ten, kur ir prasidėjo pasivaikščiojimas. Pakeliui, šiek tiek giliau nuo Vilnaus gatvės, šalia Molėtų savivaldybės pastato pamatysim žalią nedidelį namuką. Tai – išlikęs žydo Iciko Charifo namas (P. Cvirkos g. 1). Šiame name buvo įkurtas pirmas Molėtuose kinoteatras „Oazė”.
(H) Kitoje Vilniaus g. pusėje, ties Nr. 47, buvo turtingiausio Molėtų žydo Jochelio Leibovičiaus Gordono namai ir restoranas. 1891 m. žydų sionistinio judėjimo pradininkas J.L. Gordonas išvyko į Izraelį ir tapo vienu iš išeivių miesto – Chaderos – įkūrėju. Tuomet turtingi žydai iš viso pasaulio pirkdavo žemes Izraelyje, statė ten miestus ir kvietė žydus kurtis ten ir atkurti Izraelio valstybę.
(I) Iš miestelio centro važiuokime aplankyti išlikusių kapinių – vieno svarbiausių žydiško štetlo atributų. Molėtų antrąsias žydų kapines (Gėlių g. 16) galima pasiekti Kreivąja ar Gėlių gatve. Molėtų kapinės, kurios nuorodose žymimos kaip Senosios žydų kapinės, paprastai būna užrakintos. Prieš lankantis kapinėse reikėtų paskambinti jas prižiūrinčiai įstaigai (tel. 8~650 43287, 8~672 27848, 8~640 53796), kad atsakingi žmonės jas atrakintų.
Dalis šių kapinių antkapių sovietmečiu panaudojo statyboms, o tarp išlikusių galima pasivaikščioti ir pasidairyti įdomesnių. Žydų antkapiai vadinami macevomis, o įrašai ir paveikslėliai juose turi savo reikšmę. Pvz antkapyje pavaizduotas liūtas – Judo palikuonio simbolis. Taip puošdavo antkapius žmonių, kurių vardai reiškė „liūtą“: Levi, Loew, Judas, Arije ir pan.
Po kapinių lieka sunkiausia maršruto dalis. Vilniaus gatvės gale, ties 103 numeriu pažymėtu pastatu, pasukus į dešinę ir sustojus aikštelėje, pasieksime Molėtų Holokausto memorialą.
(J) Čia, 1941 metų rugpjūčio 29 dieną įvyko masinės Molėtų ir aplinkinių miestelių žydų žudynės: iš viso tą dieną buvo sušaudyta apie 700 žmonių. Pagerbiant žuvusiuosius kviečiu palikti atminimo akmenėlį.
Šaltiniai:
- Aistė Grigaliūnaitė „Žydai Molėtuose“. Moksleivių darbų konkursas „Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai“. Vilnius, 2002. 201-209 p.
- Virginija Mackonienė „Miestelio žydai“. Laikraštis „Vilnius“ Nr. 11-12 (1992.02.11)
Autorė: Aušra Mikulskienė
Projektas iš dalies finansuojamas: Kultūros paveldo departamentas
