Vasara ir rudens pradžia daugeliui – ne tik atostogų ar uogavimo, bet ir grybavimo metas. Vos po lietaus, kai miškai pakvimpa drėgme, o žolė dar pilna rasos, entuziastingi grybautojai skuba į mišką su pintinėmis, kibirais ar tiesiog su maišeliu kišenėje. Tačiau, nors grybavimas – maloni ir atpalaiduojanti veikla, vis dar pasitaiko atvejų, kai malonumas baigiasi išgąsčiu: žmogus… pasiklysta.
Pasiklysti gali kiekvienas – ir pirmą kartą į mišką užsukęs, ir patyręs grybautojas. Kartais užtenka kelių neteisingų žingsnių, netikėtai pakeisto maršruto ar nepažįstamos vietos, ir orientacija dingsta. Ką daryti, jei miško takai atrodo visiškai vienodi, o mobilusis ryšys dingo?
Kodėl žmonės pasiklysta net pažįstamuose miškuose?
Pasiklydimo priežasčių – daug. Dažniausiai tai nutinka, kai žmonės į mišką išeina vieni, nesusitarę su niekuo dėl grįžimo laiko ar vietos. Dar dažniau – kai pernelyg pasikliaujama atmintimi arba nuojauta.
Miškas keičiasi – ypač po audrų, kirtimų ar sezono metu, kai tankiai užželia žolė ir takai tampa beveik nematomi. Kartais užtenka pasilenkti prie baravyko ir pasukti visai kitu keliu, nei atėjai – o tada, žiūrėk, visi medžiai vienodi.
Ką daryti, jei supratote, kad pasiklydote?
Pirmas impulsas – panika. Bet ji gali būti pavojingesnė nei pats pasiklydimas. Jei supratote, kad nežinote, kur esate, svarbiausia – sustoti. Pasėdėkite, nusiraminkite ir pabandykite prisiminti, kur pasukote paskutinį kartą, ar matėte kažką išskirtinio – apvirtusį medį, miško keliuką, pelkutę.
Jeigu yra mobiliojo ryšio – skambinkite artimiesiems arba 112. Net jei pokalbio nepavyksta užmegzti, telefonas gali padėti jus nustatyti pagal vietą.
Jei ryšio nėra – stenkitės nevaikščioti ratais. Tai labai dažnas pasiklydusiųjų veiksmas, net jei atrodo, kad judate tiesiai. Pasistenkite pasirinkti vieną kryptį (geriausia – pagal saulę, jei matote) ir judėti nuosekliai. Klausykitės – jei netoliese važiuoja automobiliai, girdėti balsai, šunų lojimas – tai gali padėti orientuotis.
Nepamirškite apie kūno poreikius ir laiką
Jei jau tenka laukti pagalbos ar spręsti, kaip išeiti iš miško, būtina taupyti jėgas. Jei turite vandens ar užkandžių – paskirstykite juos. Raskite sausą vietą pailsėti. Jei temsta – ieškokite vietos, kur galima būtų pernakvoti saugiai: atokiau nuo pelkių, nuokalnių ar tankių brūzgynų. Apsigaubkite drabužiais, jei vėsu, kad išvengtumėte peršalimo.
Kaip išvengti pasiklydimo – dar prieš įeinant į mišką?
Kad ir kaip banaliai skambėtų – pasiruošimas yra svarbiausias. Prieš eidami į mišką:
- Pasakykite artimiesiems, kur būsite ir kada planuojate grįžti.
- Turėkite pilnai įkrautą telefoną (su GPS programėlėmis – pavyzdžiui, „Google Maps“, „What3Words“, „GeoZilla“ ar net „iNaturalist“).
- Apsirenkite ryškiau – jei teks jūsų ieškoti, tai palengvins paieškas.
- Įsidėkite vandens, lengvų užkandžių, mini pirmosios pagalbos rinkinį.
- Praverstų ir švilpukas ar nedidelė švieselė, atšvaitas – juos lengva pastebėti sutemus ar iš sraigtasparnio.
Miškas – mūsų draugas, bet reikalauja pagarbos
Miškas – ne tik gamtos grožio, bet ir atsakomybės vieta. Pasiklydimas – tai ne silpnumo ženklas, o žmogiška klaida, kurią galima sumažinti pasiruošimu. Tačiau net ir pasiklydus – svarbiausia išlikti ramiam. Juk gamta, kaip ir gyvenimas, ne visada leidžia eiti tiesiai – bet visuomet galima rasti kelią atgal.
Tad grybaukime atsakingai, ne tik ieškodami baravykų, bet ir saugodami save. O jei jau pasiklydome – atminkime, kad kiekvienas miškas turi taką, vedantį į namus. Svarbiausia – neprarasti vilties ir šalto proto.
