Šikšnosparniai yra unikalūs gyvūnai, vieninteliai žinduoliai, gebantys aktyviai skraidyti. Lietuvoje šie paslaptingi naktiniai gyvūnai gyvena ir žiemoja įvairiose vietose, o jų gyvenimo būdas ir biologija yra kupini įdomių detalių. Šiame straipsnyje aptarsime, kur ir kaip šikšnosparniai žiemoja, kada tampa aktyvūs po žiemos, bei pateiksime įdomių faktų apie šiuos ypatingus gyvūnus.
Kaip šikšnosparniai žiemoja ir kada nubunda pavasarį?
Šikšnosparniai Lietuvoje žiemoja daugiausia žmogaus sukurtose vietose – bunkeriuose, tuneliuose, rūsiuose ar senose karinėse fortifikacijose.
- Kauno fortai yra viena didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų. Penkiuose iš jų šikšnosparnių žiemojimo buveinės saugomos tarptautiniu mastu. Žiemoti į fortus šie gyvūnai susirenka spalio mėnesį ir čia ilsisi iki balandžio.
- Vilniuje didžiausi žiemojimo centrai yra Panerių tunelis, Šeškinės bunkeriai, Neries regioninis parkas šalia Vilniaus.
Žiemojimo metu jų kūno temperatūra smarkiai sumažėja, o metabolizmas sulėtėja. Jie gali išgyventi kelis mėnesius be maisto, naudodami sukauptas riebalų atsargas.
Šikšnosparniai tampa aktyvūs pavasarį, kai oro temperatūra pakyla. Paprastai jų aktyvumas prasideda balandžio mėnesį. Pavasarį jie pradeda ieškoti maisto – vabzdžių – ir tinkamų vietų vasaros gyvenimui.
Šikšnosparnius galima pamatyti vakarais ar naktimis prie vandens telkinių, miškuose ar miesto parkuose. Jie dažnai skraido aplink gatvių apšvietimą, kur renkasi vabzdžiai. Norint stebėti šikšnosparnius, patogu naudoti ultragarso detektorius – prietaisus, kurie leidžia girdėti jų echolokacijos signalus.
Kuo ypatingi šikšnosparniai: įdomūs faktai
Šikšnosparniai yra unikalūs gyvūnai, kurie sugeba skraidyti ir orientuotis tamsoje naudodami echolokaciją. Jie yra vieninteliai skraidantys žinduoliai pasaulyje ir turi daugybę įdomių savybių. Štai keletas įdomių faktų apie šiuos paslaptingus gyvūnus.
- Šikšnosparniai yra vieninteliai žinduoliai, kurie sugeba aktyviai skraidyti. Šikšnosparnių sparnai yra labai lankstūs ir sudaryti iš odos, kuri priglunda prie kaulų ir raumenų. Tai leidžia jiems atlikti įvairius manevrus ore
- Šikšnosparniai naudoja echolokaciją, kad orientuotųsi tamsoje. Jie išskiria ultragarsinius signalus, kurie atsimuša nuo objektų ir grįžta atgal, padėdami jiems aptikti medžių ir plėšrūnų.
- Dauguma šikšnosparnių minta vabzdžiais, įskaitant uodus, muses ir kandis. Vienas šikšnosparnis gali suvalgyti iki 1000 vabzdžių per valandą.
- Šikšnosparniai turi ilgesnę gyvenimo trukmę nei daugelis kitų mažų žinduolių. Kai kurie šikšnosparniai gali gyventi nuo 30 iki 40 metų, kai kurioms rūšims – net ilgiau.
- Šikšnosparniai yra naktiniai gyvūnai, kurie aktyvūs tik naktį. Jie praleidžia dienas pasislėpę urvuose, palėpėse ar medžių skylėse. Gyvena didelėse kolonijose, kurios gali sudaryti nuo kelių dešimčių iki milijonų individų.
- Šikšnosparniai turi labai gerą klausą, panašią į delfinų. Jie gali girdėti pačius įvairiausius garsus, tiek girdimus žmonėms, tiek mums negirdimus
- Šikšnosparniai gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jie prisitaikę gyventi įvairiuose klimatuose, nuo tropinių miškų iki šaltų šiaurės regionų.
- Kai kurios šikšnosparnių rūšys, ypač tropiniuose regionuose, yra svarbūs apdulkintojai. Jie skraidydami nuo vienos gėlės prie kitos perneša žiedadulkes ir prisideda prie augalų dauginimosi.
- Mažiausias pasaulyje šikšnosparnis sveria vos 3 gramus. Tai Tailande gyvenantis kamaninis šikšnosparnis.
- Šikšnosparniai turi gana dideles ir gerai išsivysčiusias akis, tik neskiria spalvų. Jų gebėjimas „matyti tamsoje atsiranda ne dėl akies struktūros, bet dėl echolokacijos.
- Kai kurie šikšnosparniai gali migruoti labai ilgus atstumus – nuo kelių šimtų iki tūkstančių kilometrų. Pavyzdžiui, Didieji šikšnosparniai gali skristi iki 2000 kilometrų per migraciją.
Šikšnosparniai yra unikalūs gyvūnai, kurie ne tik stebina savo gebėjimais skraidyti ir orientuotis tamsoje, bet ir atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant vabzdžių populiacijas ir prisideda prie ekosistemos pusiausvyros. Jų stebėjimas gali būti ne tik įdomus užsiėmimas, bet ir prisidėjimas prie gamtos apsaugos.
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
