Dauguma žmonių renkasi dietinius gazuotus gėrimus, manydami, kad šie produktai yra sveikesnė alternatyva cukraus prisotintiems analogams. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia šokiruojančią tiesą – būtent šie dietiniai gėrimai gali būti vieni pavojingiausių mūsų smegenų sveikatai, netgi pavojingesni už alkoholį.
Dešimtmečio trukmės tyrimai, kuriuose dalyvavo tūkstančiai žmonių, parodė, kad dirbtiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas ir sacharinas, gali prasiskverbti pro kraujo–smegenų barjerą ir sukelti reikšmingus struktūrinius smegenų pokyčius. Šie pokyčiai ypač pastebimi hipokampe ir prefrontalinėje žievėje – srityse, atsakingose už atmintį ir vykdomąsias funkcijas.
Kaip dirbtiniai saldikliai pažeidžia smegenis?
Aspartamas, vienas dažniausiai naudojamų dirbtinių saldiklių, skaidomas į fenilalaniną, asparagino rūgštį ir metanolį. Pastarasis organizme virsta formaldehidu – junginiu, galinčiu pažeisti kraujo–smegenų barjero vientisumą. Kai šis apsauginis barjeras susilpnėja, į nervų audinį patenka dar daugiau kenksmingų medžiagų.
Magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad žmonėms, reguliariai vartojantiems dietinius gazuotus gėrimus, sumažėja pilkosios medžiagos tūris ir pakinta baltosios medžiagos struktūra. Šie pokyčiai pastebimi vos po šešių mėnesių kasdienio vartojimo. Be to, dirbtiniai saldikliai sukelia uždegimines reakcijas gliadinėse ląstelėse – smegenų atraminiame tinkle, kuris saugo neuronus.
Dietiniai gėrimai vs. alkoholis: netikėti palyginimai
Nors alkoholio žala smegenims yra plačiai dokumentuota, nauji tyrimai rodo, kad dietiniai gazuoti gėrimai gali sukelti dar klastingesnius ir ilgalaikius smegenų pažeidimus. Bostono universiteto mokslininkai nustatė, kad dietinių gazuotų gėrimų vartotojai patyrė net tris kartus didesnę hipokampo atrofiją nei alkoholio vartotojai.
Aspartamo metabolitai efektyviau nei etanolis prasiskverbia pro kraujo–smegenų barjerą, sukeldami kumuliacinį poveikį, kuris sunkiai pasiduoda nervų atstatymo mechanizmams. Tai reiškia, kad pažeidimai gali būti ilgalaikiai ir sunkiai atstatomi.
Kas patiria didžiausią riziką?
Tyrimai rodo, kad tam tikros demografinės grupės yra ypač jautrios šiam neurologiniam poveikiui:
- Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su didesne rizika dėl jau sumažėjusio kognityvinio atsparumo.
- Moterys atrodo jautresnės nei vyrai – tyrimai rodo stipresnį ryšį tarp dirbtinių saldiklių vartojimo ir moterų atminties sutrikimų.
- Asmenys, sergantys diabetu ar nutukimu, patiria greitesnį neurologinį poveikį dėl saldiklių įtakos insulino reguliacijai.
- Vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiami – jų besivystančioms smegenims šie gėrimai gali padaryti ilgalaikę žalą.
Kaip apsaugoti savo smegenis?
Atsižvelgdami į šią informaciją, specialistai siūlo keletą saugesnių alternatyvų:
- Natūraliai gardintas vanduo su šviežiais vaisiais ar uogomis.
- Žolelių arbatos be papildomų saldiklių.
- Paprastas gazuotas vanduo, jei norisi burbuliukų.
- Laipsniškas saldumo pomėgio mažinimas, kad skonio receptoriai taptų jautresni natūraliam viso maisto saldumui.
Mokslininkai taip pat rekomenduoja užtikrinti tinkamą hidrataciją, vartoti omega-3 riebalų rūgštimis turtingus maisto produktus (pavyzdžiui, riebią žuvį) ir laikytis Viduržemio jūros regiono mitybos principų, kurie turi neuroprotekcinių savybių.
Nors dietiniai gazuoti gėrimai ilgą laiką buvo laikomi sveikesne alternatyva, naujausi tyrimai kviečia persvarstyti šį požiūrį. Svarstant apie ilgalaikę smegenų sveikatą, verta atkreipti dėmesį į natūralesnes alternatyvas ir vengti dirbtinių saldiklių, ypač aspartamo.
Galbūt laikas pripažinti, kad tai, kas atrodo kaip sveikesnė alternatyva, iš tiesų gali kelti netikėtą pavojų mūsų pažinimo funkcijoms ir bendrai smegenų sveikatai. Sąmoningas pasirinkimas šiandien gali lemti geresnę kognityvinę sveikatą ateityje.
Gazuoti gėrimai: saldus malonumas ar paslėptas pavojus? Išsamus gidas vartotojui
