Maždaug apie 20 kilometrų nuo Kaišiadorių pietvakarių kryptimi išsidėstęs Kruonio miestelis. Jo pavadinimas dažnam asocijuojasi su vienintele Baltijos valstybėse hidroakumuliacinė elektrine. Važiuojantys automobiliu nuo kelio Antakalnis-Alytus gali pamatyti bažnyčios kupolą ir bokštą. Besidomintys pokario rezistencija žino, kad netoli Kruonio, Gojaus miške, yra partizanų palaidojimo vieta su kryželių kompozicija ir paminklu. Pasidomėję informacija apie Kruonį sužinome ir apie Oginskių giminės įtaką Kruoniui
Tai ir užsukime į Kruonio miestelį.
Kol važiuojame link miestelio centro, reikia paminėti, kad gyventojai Kruonio apylinkėse kūrėsi gana anksti. Apie tai byloja 1924-1935 metais Kruonyje ir apylinkėse rasti 14 akmeninių kirvių.
Pirmieji paminėjimai apie Kruonį siekia XV amžių. Pagal susiklosčiusią istorinę tradiciją laikoma, kad 1472 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras suteikė aprūpinimą pastatytai medinei bažnyčiai. Šiam teiginiui pagrįsti kol kas patikimų istorinių šaltinių nėra. 1496 m. kalbama apie Kruonio ir Darsūniškio gyventojų tarpusavio ginčą dėl miško, kuris buvo priteistas Kruonio gyventojams.
O štai – ir pagrindinė miestelio aikštė, istorinis centras. Jis yra paskelbtas vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. Būnant aikštėje labai gerai matyti, kaip iš jos į skirtingas puses driekiasi miestelio gatvės. Toks radialinis miestelio gatvių tinklas susiformavo XVII amžiuje. Iki to laiko Kruonis buvo gatvinis kaimas. Aikštėje augantys seni plačiašakiai medžiai ir bėgančios į skirtingas puse gatvės tiesiog kviečia sugrįžti į praeitį, kurį palaipsniui užleidžia vietą dabarčiai.
Ženklūs miestelio pokyčiai susiję su Oginskiais, kuriems Kruonis atiteko 1570 m. Kruonio dvarą drauge su Darsūniškio ir Zapyškio dvarais nupirko Vilniaus tijūno Motiejaus Oginskio žmona ir jos sesers vaikai. 1583 m. Kruonio savininkas Bogdanas Marcijonas Oginskis, Motiejaus sūnus, nustatė dvaro ribas, o Kruonis tapo miesteliu. Valdant Oginskiams XVII a. pradžioje dvare pastatyti puošnūs mūriniai renesanso rūmai su gražiomis, erdviomis salėmis ir kambariais, perdengtais kryžminiais skliautais su turtingu nerviūrų raštu, būdingu XVII a. pirmosios pusės architektūrai Lietuvoje. Deja, 1812 m. Napoleono įsiveržimo į Rusiją metu rūmai buvo stipriai apgriauti. Vėliau, ko gero, likę be šeimininko, buvo palaipsniui niokojami. Šiuo metu buvusių prašmatnių rūmų sienų fragmentus galima pamatyti šalia Kruonio gimnazijos pastato, esančio netoli nuo centrinės aikštės. Kaišiadorių muziejaus dėka Oginskių rūmų vietoje vyko archeologiniai kasinėjimai. Rastos vertybės saugomos Kaišiadorių muziejuje.
Iš aikštės labai gerai matoma Kruonio Švenčiausios Mergelės Marijos, Angelų karalienės bažnyčia, kurios istorija glaudžiai susijusi su Oginskių giminės istorija šiame miestelyje. Bažnyčia pastatyta XVII a. pradžioje kaip cerkvė.
Centrinėje aikštėje stovi koplytstulpis, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę kovotojams po Antrojo pasaulinio karo. Ši atminties vieta – kvietimas aplankyti Gojaus šile partizanams skirtą išskirtinį memorialą. Jame – paminklas ir Kryželių kompozicija, skirti žuvusiems už laisvę atminti. Kiekvienais metais Kruonio gyventojai ir miestelio svečiai vasario 15 dienos vakarą žygiu iš miestelio centro iki memorialo pamini Lietuvos nepriklausomybę ir pagerbia žuvusius už jos laisvę.
Kruonis įvairiais istoriniais laikotarpiais pasižymėjo daugiatautiškumu. Jame gyveno lietuviai, lenkai, rusai, žydai, karaimai.
Rusų tautybės žmonių Kruonyje staigiai padaugėjo po 1863 m. sukilimo. 1886 m. Kruonyje nurodyta buvus 518 gyventojų, iš jų naujakurių kolonistų – 411. Iki šios dienos miestelio pakraštyje (Slavų gatvėje) išlikusi medinė cerkvė. Ją galite pamatyti važiuodami link Darsūniškio kairėje kelio pusėje.
Įdomi istorija susijusi su karaimais. 1690 m. Švedijos Upsalos universiteto profesorius Gustavas Peringeris (Gustaf Peringer) karaliaus Karolio XII nurodymu vyko į Abiejų Tautų Respubliką susipažinti su viena žydų sekta, vadinamą karaimais. Profesorius kelionės metu lankėsi ir Kruonyje. Jo kelionės ar ekspedicijos rezultatai buvo pateikti 1691 m. išleistame leidinyje „Epistola de Karaitis Lithuaniae ad Johan Ludolphum“. 1936 m. Lietuvos žemės vardyne minimi Karaimų kalnai, kuriuose, kaip pasakojama, ir buvo laidojami karaimai. Juos pamatyti galime ir dabar važiuodami keliu nuo Antakalnio į Alytų kairėje pusėje neprivažiavę sankryžos į Kruonį.
Pirmasis žydų paminėjimas Kruonyje siekia 1636 metus. Tačiau bendruomenė buvo maža. 1795 m. minimos tik dvi žydų šeimos. Sinagoga ir kapinės buvo Darsūniškyje, maždaug už 10 km. nuo Kruonio. Žydų skaičius pradėjo didėti XIX amžiuje. Įdomus paminėjimas apie žydų ir lietuvių valstiečių santykius pateiktas Kruonio valsčiaus žemės ūkio ir pramonės aprašyme. Jame sakoma, kad santykiai tarp žydų ir lietuvių valstiečių tokie pastovūs, kad žydai lietuviškai kalba kaip gimtąja kalba. Žydų bendruomenės istorija Kruonyje baigėsi 1941 m. rugsėjo mėnesį…
Keliaudami link Darsūniškio dešinėje kelio pusėje ant kalvelės pamatysite miestelio kapines. Jose galėsite aplankyti žymaus dailininko Vlado Didžioko, jo žmonos Barboros Didžiokienės ir sūnaus Jurgio kapus. Dailininko šeima perlaidota Kruonio kapinėse iš senųjų Rumšiškių kapinių, kurios atsidūrė po vandeniu formuojant Kauno marias. Šeimos atminimui skirtą paminklą suprojektavo architektė A. Meškauskienė.
Tokia galėtų būti pirmoji pažintis su Kruoniu. Plačiau – kituose reportažuose.
Aurelijus Balčiūnas Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.