Kretinga – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje.
Kretinga įsikūrusi Pajūrio žemumoje, per miestą iš šiaurės į pietus vingiuoja Akmena, dalijanti miestą į dvi dalis, kurias jungia 4 tiltai.
Miesto centrą nuo šiaurinės dalies skiria Pastaunyko (Šv. Antano) upelis, kurį užtvenkus susiformavo tvenkiniai. Prateka Akmenos intakai Dopultis ir Jaurykla, gausu nedidelių tvenkinėlių.
Didesnioji miesto dalis išsidėsčiusi rytiniame Akmenos krante. Šiauriniame pakraštyje yra Tiškevičių dvaro rūmai (juose veikia Kretingos muziejus su Žiemos sodu ir parkas), vakariniame Akmenos krante eina geležinkelis Šiauliai–Klaipėda.
Tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, urbanistikos paminklas.
Kretinga pirmą kart paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip svarbi kuršių gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Pagal dalybų aktą, 1253 m. Kretingos pilis ir pusė jos žemių buvo palikta kuršių didikui Veltūnui, o kitą pusę pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas. Po Durbės mūšio 1260 m. Kretingos pilis sukilo prieš Livonijos ordiną.
1263 m. kryžiuočiai prieš pilį surengė 2 Kryžiaus žygius. Pirmojo žygio metu kretingiškiai atrėmė Klaipėdos pilies komtūro vadovaujamą puolimą, o patį komtūrą paėmė į nelaisvę ir sudegino ant laužo.
Antrojo žygio metu kryžiuočiai pilies įgulą įviliojo į spąstus, gyventojus išžudė, o pilį sudegino.
Nuo XV a. žinomas Kretingos dvaras, kuris priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. Apie 1532 m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Žygimantui Senajam ir tapo karališkąja valda. 1572 m. dvarą įsigijo Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius. Jo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius kaimo kapinėse 1602 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuoliją. Vienuoliams bernardinams 1605–1610 m. pastatė vienuolyno rūmus, o 1610–1617 m. – mūrinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią.
1621 m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos Jono Stanislovo Sapiegos ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko Sapiegoms.
1745 m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko Masalskiams. 1778 m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. 1795 m. Kretingą pradėjo valdyti grafas Vincentas Gavelas Potockis, kuris 1806 m. dvarą pardavė kunigaikščiui Platonui Zubovui. Iš Zubovų jį 1874 m. nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.
Prieš 1808 m. įsteigta Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. Kretinga išsiplėtė, tapo valsčiaus centru, vyko turgūs, prekymečiai. 1892 m. baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos į Kretingą, per Pirmąjį pasaulinį karą nutiestas geležinkelis Bajorai – Priekulė (Latvija), 1924–1932 m. – geležinkelis Kretinga – Kužiai.
1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Kretinga buvo apskrities centras.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1946 m. sovietų valdžios sprendimu vienuolynas uždarytas, vėliau jame įsikūrė kraštotyros muziejus, vienuolynas atkurtas 1991 m.
1950–1995 m. Kretinga buvo rajono, Kurmaičių apylinkės centras, žvėrininkystės ūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1995 m. yra Kretingos rajono savivaldybės centras, yra Mažesniųjų Brolių Ordino Šv. Kazimiero provincijos kurija.
Daugiau panašių nuotraukų:
LIetuva 360 FB / www.lietuva360.lt
