Bendravimas yra esminė mūsų kasdienio gyvenimo dalis, o kokybiški pokalbiai gali sustiprinti santykius bei suteikti daug teigiamų emocijų. Tačiau kartais, net nesuvokdami, darome klaidas, kurios gali kelti nesusipratimus ar net kenkti mūsų ryšiams su kitais žmonėmis. Kokios yra dažniausiai pasitaikančios bendravimo klaidos ir kaip jų išvengti?
Kodėl svarbu vengti bendravimo klaidų?
Bendravimo klaidos gali sukelti nesusipratimus, sumažinti tarpusavio supratimą ir netgi sukelti konfliktus. Jei nuolat jaučiame, kad mūsų pokalbiai neveda prie konstruktyvaus rezultato arba kiti vengia bendrauti su mumis, verta atkreipti dėmesį į savo komunikacijos stilių. Gebėjimas efektyviai bendrauti yra svarbus tiek asmeniniuose, tiek profesiniuose santykiuose.
Dažniausios bendravimo klaidos
1. „Bumerango klausimai“
Kartais užduodame klausimus ne todėl, kad norime išgirsti kito nuomonę, o tam, kad patys galėtume atsakyti ir pasidalinti savo mintimis. Tokia strategija gali atrodyti manipuliatyvi, nes kitas žmogus gali jaustis nevertinamas ir tik pretekstu mūsų pasisakymui.
2. Pertraukinėjimas
Nors kartais gali atrodyti, kad skubus atsakymas padeda palaikyti dinamišką pokalbį, dažnai tai parodo, kad neskiriam pakankamai dėmesio kito žmogaus mintims. Pertraukinėjimas gali sukelti jausmą, jog jo nuomonė nėra svarbi.
3. Per daug kalbame apie save
Natūralu, kad norime dalintis savo išgyvenimais, tačiau jei visada pokalbis sukasi tik apie mus, kitas žmogus gali pasijusti nereikšmingas. Pokalbiai turi būti subalansuoti ir abipusiai.
4. Nepageidautini patarimai
Kai kas nors dalijasi problema, neretai instinktyviai skubame duoti patarimų, tačiau kartais žmonės tiesiog nori, kad juos išklausytume. Nepageidautini patarimai gali sudaryti įspūdį, kad mes manome, jog kitas žmogus pats nesugeba priimti sprendimų.
5. Uždari klausimai
Klausimai, kurie gali būti atsakyti vien „taip“ arba „ne“, neužtikrina ilgesnio ir prasmingo pokalbio. Vietoj to, verčiau rinktis klausimus, kurie skatina platesnį atsakymą, pavyzdžiui, „Ką tau patinka veikti savaitgaliais?“ vietoj „Ar tau patinka savaitgaliai?“.
6. Nepateikiame papildomų klausimų
Jeigu klausiate ko nors, o gavę atsakymą tuoj pat keičiate temą, galima sudaryti įspūdį, kad nesate iš tikrųjų suinteresuoti. Papildomi klausimai padeda parodyti dėmesį ir susidomėjimą.
7. „Tardytojo“ elgesys
Per daug klausimų vienu metu gali sukelti spaudimo jausmą ir priversti kitą asmenį užsisklęsti. Pokalbis turi būti natūralus, su natūraliomis pauzėmis ir galimybe laisvai išsakyti mintis.
8. Menkinanti kalba
Kartais nesusimąstome, kad mūsų žodžiai gali atrodyti menkinantys. Tokios frazės kaip „tu per daug jautrus“ arba „nereikia dėl to jaudintis“ gali sukelti jausmą, kad kito žmogaus emocijos nėra svarbios.
Kaip gerinti bendravimo įgūdžius?
Gera naujiena yra ta, kad bendravimo klaidų galima išvengti. Svarbiausia – mokėti klausytis ir rodyti pagarbą kitam asmeniui.
- Aktyvus klausymasis: atkartokite ar apibendrinkite tai, ką pasakė kitas asmuo, kad parodytumėte, jog tikrai jį išgirdote.
- Klauskite atvirų klausimų: leiskite pokalbiui tekėti natūraliai ir gilinti santykius.
- Rodykite susidomėjimą: užuot tiesiog laukę savo eilės kalbėti, iš tiesų klausykitės ir domėkitės tuo, ką sako kitas.
- Neskubėkite duoti patarimų: kartais tiesiog išklausymas yra svarbesnis nei problemos sprendimo pasiūlymai.
Efektyvus bendravimas yra meno forma, kurią galima tobulinti. Mažos klaidos gali turėti didelį poveikį santykiams, todėl sąmoningai vengdami dažniausiai pasitaikančių klaidų galime sukurti gilesnius, malonesnius ir labiau pasitikėjimu grįstus santykius. Klausykimės, bendraukime pagarbiai ir kurkime prasmingus ryšius!
