Gyvūnai visada atliko svarbų vaidmenį medicinos tyrimuose. Dažniausiai juos matome klinikinių tyrimų kontekste, kai tikriname naujų vaistų veiksmingumą ir saugumą prieš pereidami prie bandymų su žmonėmis. Tačiau šiandien mokslininkai atranda vis daugiau netikėtų būdų, kaip gyvūnai padeda gydyti žmonių ligas. Nuo šunų, užuodžiančių vėžį, iki gyvačių nuodų, padedančių kontroliuoti kraujospūdį – gamta slepia turtingą vaistinę, kurios paslaptis tik pradedame atskleisti. Štai dešimt nuostabių gyvūnų, kurie padeda mums kovoti su ligomis.
Šunys, užuodžiantys vėžį
Daugelis žino istorijas apie šunis, kurie pradėjo keistai elgtis šalia savo šeimininkų. Vėliau paaiškėdavo, kad šeimininkas serga vėžiu, o gyvūnas tai užuodė anksčiau nei pasirodė bet kokie simptomai. Kaip tai įmanoma?
Viskas prasideda nuo šunų fenomenalios uoslės. Žmogaus nosyje yra apie 6 milijonus kvapų receptorių, tuo tarpu šunys turi apie 300 milijonų! Toks skirtumas leidžia jiems jausti subtiliausius kvapų pokyčius. O ką šuo dažniausiai uodžia? Žinoma, savo šeimininką. Todėl visiškai logiška, kad šunys gali užuosti net biologinius pokyčius mūsų organizme.
Mokslininkai atliko tyrimą su prostatos vėžiu sergančių pacientų šlapimo mėginiais ir nustatė, kad šunys sugebėjo identifikuoti vėžį net 91 proc. tikslumu. Galbūt netolimoje ateityje šunys bus naudojami kaip vėžio patikros metodas, papildantis tradicines diagnostikos priemones.
Gyvūnai, gerinantys psichinę sveikatą
Tikriausiai esate girdėję apie teigiamą gyvūnų įtaką žmonėms, sergantiems depresija, tačiau gyvūnai gali padėti ir kitų psichikos sutrikimų atvejais. Autizmas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), nerimo sutrikimai – tai tik keletas būklių, kurių simptomus gyvūnai gali palengvinti.
Gyvūnai sukuria socialines galimybes, kurių kitaip nebūtų. Puikus pavyzdys – depresija sergantis žmogus, vedantis pasivaikščioti šunį. Be to, bet kokia fizinė veikla jau seniai įrodyta kaip veiksminga priemonė depresijos simptomams mažinti, kaip ir buvimas gamtoje. Augintiniai gali padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims gerinti sensorinį suvokimą, o sergantiems ADHD – išmokti rutinos ir prisiimti atsakomybę už gyvą būtybę.
Kuris augintinio savininkas nepasijunta geriau, glostydamas ir apkabindamas savo katiną, šunį, arklį ar triušį? Žinojimas, kad gyvūnas myli tave besąlygiškai, yra ypatingas jausmas, galintis sumažinti psichikos ligų, tokių kaip depresija ir nerimas, naštą.
Zebrinės danijos ir medžiagų apykaitos sutrikimai
Jungtinėse Valstijose (bei daugelyje kitų vakarų valstybių) didelė dalis suaugusiųjų turi antsvorio arba yra nutukę. Nutukusio žmogaus organizme trūksta leptino (hormono, slopinančio alkį ir reguliuojančio riebalų atsargas) arba sumažėja jautrumas jam, taip pat sumažėja organizmo jautrumas insulinui (kuris reguliuoja riebalų, angliavandenių ir baltymų metabolizmą). Būtent todėl nutukimas laikomas medžiagų apykaitos sutrikimu.
Zebrinėse danijose (Danio rerio) – mažose tropinėse žuvytėse – randami baltymai buvo naudojami klinikiniuose tyrimuose su pelėmis, maitintomis riebiu maistu. Šių baltymų injekcijos apsaugojo peles nuo nutukimo priežasčių – jautrumas metaboliniams hormonams išliko. Jei tai būtų galima pritaikyti žmonėms, paprastos injekcijos galėtų sumažinti didžiąją dalį žalos, kurią sukelia vakarietiškas maistas. Rezultatai yra stulbinantys ir atvėrė didelę medžiagų apykaitos ligų gydymo tyrimų sritį.
Braziliškos gyvatės nuodai ir aukštas kraujospūdis
Braziliškos duobagalvės gyvatės (Bothrops jararaca) nuodai gali sukelti kraujavimą (dėl nuodų kraujas nustoja krešėti), jei ši gyvatė jums įkąstų. Tai skamba bauginančiai, ir pati gyvatė taip pat atrodo gąsdinančiai. Todėl labai stebina tai, kad šios mirtinos gyvatės nuodai padėjo atrasti metodą, naudojamą gydyti vieną didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų – aukštą kraujospūdį.
Jei šių nuodų injekcija yra mirtina, kaip tai galėtų padėti mums? Visas procesas iš tiesų yra gana revoliucinis. Praeityje medicinos tyrėjai visaip ieškojo būdų, kaip sumažinti kraujospūdį. Braziliškos gyvatės nuodai mums davė tą raktą. AKF inhibitoriai, dabartinis aukšto kraujospūdžio gydymas, buvo sukurti iš peptido, esančio nuoduose. Šie inhibitoriai blokuoja receptorius mūsų organizme, kurie nurodo kraujagyslėms susitraukti, todėl sukelia aukštą kraujospūdį.
Vaikų aklumas ir pelės
Nors vaikų aklumas nėra toks dažnas, palyginti su kitomis šiame sąraše paminėtomis ligomis, tačiau tai vis tiek yra labai rimta ir skaudi būklė. Vaikai gimsta be vieno iš penkių pagrindinių pojūčių, todėl jų gyvenimas nuo pat mažens tampa sudėtingas. Regėjimo sugrąžinimas kažkam, kas gimė aklas, atrodo kaip neįmanomas stebuklas, tačiau pelėse rastas susijęs genas galėtų padaryti tai įmanoma.
2006 m. atliktas tyrimas buvo susijęs su vaikų aklumu, kurį sukelia defektiniai genai, reiškiantys, kad nesukuriamos tinkamos ląstelės, leidžiančios mums matyti. Šis modelis buvo atkurtas pelėse, „išjungiant“ tą patį geną, kurio trūksta ar yra pažeistas akliems žmonėms. Naudojant genų perkėlimą sveikai to paties geno versijai atkurti, pelės galėjo pradėti gaminti ląsteles, būtinas regėjimui.
Didžiųjų pandų antibakterinis kraujas
Didžiosios pandos atrodo mielos ir minkštos, o jų nauda žmonėms, pasirodo, yra daug didesnė nei tik jų žavinga išvaizda.
Pandos savo natūralioje aplinkoje susiduria su daugybe bakterijų rūšių. Dėl nuolatinio kontakto su jomis, pandų organizmai evoliucionavo ir pradėjo gaminti įvairias natūralių antibiotikų grupes. Mes galime išskirti konkrečius junginius iš pandų genomų ir naudoti juos įvairių antibiotikų, kovojančių su bakterijomis ir grybeliais, gamybai.
Tai svarbu, nes pandų gaminami antibiotikai, kaip nustatyta tyrimais, nužudo tam tikras bakterijų padermes šešis kartus greičiau nei mūsų šiuo metu naudojami antibiotikai. Metu, kai antibiotikų atsparumas tampa vis didesne problema, šis atradimas gali atverti naujas galimybes medicinoje.
Kačių murkimas gydo
Šis faktas tikrai stulbinantis. Egzistuoja rimti medicininiai tyrimai, patvirtinantys gydomąsias kačių murkimo savybes. Jei reikėjo dar vienos priežasties turėti katiną, ši turėtų įtikinti būsimus kačių savininkus.
Egzistuoja keli dažniai, skatinantys kaulų augimą ir gijimą: 25 ir 50 hercų. Šie žemi dažniai taip pat yra kačių murkimo diapazone, kuris svyruoja nuo 25 iki 150 hercų. Mokslininkai spėja, kad katės murkia siekdamos paskatinti savigydą, naudodamos savo dažnius vidiniams kaulų sužalojimams gydyti. Tai taip pat paaiškintų, kodėl katės murkia, kai patiria stresą ar skausmą.
Svarbus klausimas – ar tai tikrai naudinga ir žmogaus kaulams? Nėra tiesioginių mokslinių tyrimų, patvirtinančių šią teoriją, tačiau daugelis tyrimų parodė, kad augintinių savininkai gyvena ilgiau. Jei kačių murkimas būtų vienas iš veiksnių, tai būtų išties nuostabu.
Delfinai galėtų paversti mus super–gydytojais
Įsivaizduokite, kad jums įkando ryklys, tačiau dėl to labai nekentėjote. Ryklių įkandimai dažniausiai nebūna mirtini, tačiau mums vis tiek reikia didelių pastangų, kad tinkamai užgydytume žaizdą. Siūlai, antibiotikai ir kitos priemonės būtinos, kad žaizda užsivertų ir neužsikrėstų.
Didelėms delfinų žaizdoms (tikriausiai sukeltoms ryklių) nereikia jokio ypatingo dėmesio, kad sugytų. Jų sužeidimai sugijo vos per kelias savaites, nepaisant to, kad žaizdos buvo rimtos. Delfinai nerodė jokių stipraus skausmo ar diskomforto požymių dėl savo sužalojimų, jiems nebuvo padaryta jokia nuolatinė žala.
Tokia gijimo jėga yra negirdėta jokiam žmogui, patiriančiam tokio masto sužalojimą. Taigi, kaip delfinai tai daro ir kaip tai galėtų būti naudinga mums?
Mokslininkai įtaria, kad delfinai nekraujuoja ir neužsikrečia dėl savo „nardymo reflekso“, kuris sumažina kraujotaką. Natūralūs antibiotikai, randami jų poodiniame riebaliniame sluoksnyje, užtikrina, kad neatsiras jokių gyvybei pavojingų infekcijų. Panašiai kaip ir didžiosiomis pandomis, mes galime pasinaudoti šiais antibiotikais ir daug išmokti iš jų nuostabių gijimo savybių.
Žiemojantys žinduoliai ir sinapsių remontas
Žmogaus smegenys naudoja sinapses signalams perduoti iš neurono į neuroną. Šis procesas yra būtinas viskam, ką darome, nuo mankštos iki miego. Mes sunkiai sugebame atkurti pažeistas sinapses, todėl neurodegeneracinės ligos yra tokios pavojingos. Tačiau neseniai padarytas proveržis leido mums stebėti sinapses, kurios patiria reikšmingą atvėsimą, bet vis tiek veikia, kai atvėsimas baigiasi. Tai sugeba žiemojantys žinduoliai, nors minėtame tyrime buvo naudojamos dirbtinai atvėsintos pelės.
Tyrimas leido susieti specifinį RNR–rišantį baltymą (RBM3), kuris buvo atsakingas už sinapsių atkūrimą po stipraus kūno atvėsimo. Jei šis baltymas pašalinamas, reikšmingai sumažėja sinapsių „remontas“. Šie duomenys patvirtina būtiną RBM3 buvimą sinapsių ir neuronų sveikatai bei galimybę naudoti genų terapiją RBM3 gamybai didinti pacientams, sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis.
Skorpionai ir smegenų navikai
Skorpiono nuodai yra dar vienas nuodų tipas, kurį sunku įsivaizduoti kaip padedantį, o ne kenkiantį žmonėms. Aptariamas skorpionas yra Leiurus quinquestriatus, geriau žinomas kaip geltonasis skorpionas, – jis gana mirtinas. Jo nuoduose esančių neurotoksinų mišinys yra ypač pavojingas. Jei jis jums įgels, turėsite būti skubiai nugabentas į artimiausią ligoninę.
Kitaip nei minėtų gyvačių nuodų atveju, šiam gydymo tikslui naudojamas junginys yra išgaunamas tiesiogiai iš skorpiono nuodų, o jo pavadinimas yra chlorotoksinas. Šis chemikalas gali veikti smegenų navikus, atsirandančius stuburo viršuje ir smegenyse. Chlorotoksino atradimas paskatino tyrimus apie kitus skorpionų toksinus, tačiau reikia daugiau bandymų, kad būtų galima įvertinti kitų rūšių nuodų efektyvumą.
Operuoti navikus smegenyse ir stubure yra labai rizikinga. Vienas neteisingas judesys, ir chirurgas gali sukelti negrįžtamą žalą. Tai daro chlorotoksiną dar vertingesnį. Jei galėtume kovoti su navikais be operacijų, daugelis rizikų būtų sumažintos.
Gyvūnijos pasaulis mums primena, kad gamta yra didžiulė laboratorija, kurioje per milijonus metų evoliucijos ištobulintos medžiagos ir procesai gali padėti išspręsti sudėtingiausias medicinos problemas. Įsiklausydami į šią biologinę išmintį ir bendradarbiaudami su mūsų planetos bendrakeleiviais, galime atrasti efektyvesnius, saugesnius ir natūralesnius būdus kovoti su ligomis.
Šaltiniai:
- https://listverse.com/2019/01/28/10-amazing-ways-animals-help-us-treat-diseases/
- https://grants.nih.gov/policy-and-compliance/policy-topics/air/how-animals-help
- https://abcnews.go.com/Health/AmazingAnimals/story?id=7813245&page=1
Nuotraukų šaltinis: canva.
