Kai kurie lankytojai domisi, ar jie gali laisvai lankytis draustiniuose… Tad norime dar kartą priminti, kas yra draustinis, kas juose saugoma, koks yra draustinių suskirstymas. Daugelis supranta, kas yra kraštovaizdžio draustinis, tačiau neturi supratimo kas yra telmologinis ar talasologinis draustinis… Tad Jūsų dėmesiui šiek tiek naudingos informacijos apie draustinius.
Draustinis – tai saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje saugomoje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos.
Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas. Pagal šio įstatymo nuostatas draustinių steigimo tikslai yra: išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes); užtikrinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą; išsaugoti laukinių augalų, gyvūnų bei grybų buveines ir rūšis, genetiniu požiūriu vertingas jų populiacijas; sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams; sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui; propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves. Tad lankytis draustiniuose galima, tačiau nedarant žalos gamtai ir kitoms vertybėms.
Pagal saugomų gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų (vertybių) pobūdį draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius.
Gamtiniai draustiniai būna:
1) geologiniai – žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ar fosilijų kompleksams saugoti;
2) geomorfologiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti;
3) hidrografiniai – tipiškiems bei unikaliems hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių) pavyzdžiams saugoti;
4) pedologiniai – natūraliems dirvožemiams saugoti;
5) botaniniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti;
6) zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir buveinėms saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos teriologinių, ornitologinių, herpetologinių, ichtiologinių, entomologinių ir kitos draustinių rūšys;
7) botaniniai-zoologiniai – retoms bei nykstančioms laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ar buveinėms saugoti;
8) genetiniai – genetinę vertę turinčioms laukinių augalų ir gyvūnų rūšių populiacijoms saugoti;
9) telmologiniai – tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti;
10) talasologiniai – vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti.
Telmologiniai draustiniai, kaip ir pačios juose saugomos pelkės, labai skiriasi saugomos teritorijos dydžiu – nuo dešimtį hektarų užimančių pelkučių iki tūkstantį hektarų aprėpiančių pelkinių masyvų (Alionių, Aukštojo tyro, Kernavo, Notigalės, Perūno, Svencelės).
Viena iš naujausių gamtinių draustinių rūšis (atsiradusi 2001 m. priėmus naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją) – talasologiniai draustiniai, skirti vertingoms jūrų ekosistemoms saugoti. Baltijos jūros talasologinis draustinis – tai milžiniškas (apimantis daugiau nei 14 tūkst. ha jūros akvatorijos ploto) valstybinis draustinis. Prie jo šliejasi Karklės talasologinis draustinis (3,1 tūkst. ha) Pajūrio regioniniame parke. Neringos talasologinis draustinis (12,5 tūkst. ha) apima Kuršių nerijos nacionalinio parko Baltijos jūros akvatoriją.
Kultūrinės vertybės saugomos kultūriniuose draustiniuose, kurie yra:
1) archeologiniai – vietovėms, kurių teritorijos savitumą lemia archeologinių objektų sankaupos ar kompleksai, saugoti;
2) istoriniai – vietovėms, susijusioms su istoriniais įvykiais, istoriškai reikšmingomis išlikusiomis ar sunykusiomis gyvenvietėmis, žymiais asmenimis ar jų veikla, taip pat tokių vietų sankaupa pasižyminčioms teritorijoms saugoti;
3) etnokultūriniai – vietovėms, kuriose yra tradicinės architektūros ar kitais etnokultūriniais ypatumais išsiskiriančių gyvenviečių ar jų dalių, sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, mitais, legendomis ir padavimais sureikšmintų objektų ar vietų sankaupa išsiskiriančioms vietovėms saugoti;
4) urbanistiniai / architektūriniai – urbanistiniu požiūriu išsiskiriančioms istorinėms miestų dalims, miesteliams, vietovėms, kuriose yra architektūriškai vertingų pastatų ir statinių ansamblių ar kompleksų, saugoti.
Trečioji draustinių grupė yra kompleksiniai draustiniai:
1) kraštovaizdžio – vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti;
2) kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinčioms vietovėms saugoti.
Dar primename, kad pagal steigimo, veiklos organizavimo ypatumus draustiniai skirstomi į valstybinius ir savivaldybių bei draustinius, esančius valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos teritorijose. Lietuvoje yra daugiau kaip 400 valstybinių draustinių ir daugiau kaip 100 savivaldybių įsteigtų draustinių.
Draustinių nevertėtų maišyti su rezervatais, kurie yra griežčiausiai saugomos teritorijos. Rezervatuose nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nutraukiant jose ūkinę veiklą.
Išsamią informaciją apie draustinius galite rasti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro svetainėje.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Lankydamiesi saugomose teritorijose turite nepamiršti šių taisyklių
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.