Horizontas yra tarsi mistinė linija, kur susitinka dangus ir žemė, sukuria ribą, kurią dažnai suvokiame kaip pasaulio pabaigą. Atrodo, kad viskas už horizonto yra nepasiekiama ir paslaptinga. Šis fenomenas gali įkvėpti įvairius jausmus – nuo susižavėjimo iki ramybės.
Straipsnyje gilinsimės į tai, kas yra horizontas, kaip jis formuojasi, kodėl matome tam tikrus reiškinius ir kokie yra žavingiausi horizonto vaizdai, priverčiantys sustoti ir žvelgti į tolį.
Kas yra horizontas ir kaip skaičiuojamas atstumas iki jo?
Horizontas yra linija, kuri skiria žemę nuo dangaus ir nubrėžia matymo ribą, kai žiūrime į tolį. Nors atrodo, kad ši linija yra kažkur toli, iš tikrųjų horizontas yra daug arčiau, nei galėtume įsivaizduoti.
Horizonto atstumas tiesiogiai priklauso nuo stebėtojo aukščio virš žemės paviršiaus. Jei stovite jūros lygyje, horizontas bus nutolęs apie 5 km, tačiau pakilus į aukštesnes vietas, matymo ribos gali išsiplėsti iki šimtų kilometrų. Štai keletas paprastų taisyklių:
- stovint jūros lygyje horizontas yra apie 5 km tolyje;
- ant mažo kalno (apie 400 metrų) horizontas jau siekia apie 72 kilometrus;
- aukštuose kalnuose ar pastatuose horizontas gali siekti ir 300 kilometrų ar daugiau.
Šie skaičiavimai yra paremti Žemės spinduliu ir atsižvelgia į tai, kad planeta nėra plokščia, o sferinė. Būtent Žemės apvalumas lemia, kodėl horizonte galime matyti tik tam tikrą atstumą ir kodėl aukštesni stebėjimo taškai išplečia mūsų matymo ribas.
Dangaus reiškiniai horizonte
Horizontas ne tik suteikia galimybę pamatyti tolimus kraštovaizdžius, bet ir pasiūlo nuostabius dangaus reiškinius. Stebėdami dangų horizonte, galime patirti optinius efektus, kurių nerasime žvelgdami aukštai į dangų.
- Dangaus šviesos silpnėjimas (atmosferos slopinimas). Kai žiūrime į objektą prie horizonto, šviesa turi pereiti per storesnį atmosferos sluoksnį. Tai lemia, kad objektai, pavyzdžiui, žvaigždės ar Mėnulis, atrodo blyškesni nei esantys aukštai danguje.
- Spalvų pokyčiai (Rayleigh sklaida). Kai šviesa praeina per atmosferą, trumpesnio bangos ilgio spalvos, pavyzdžiui, mėlyna ir violetinė, sklaidomos labiau nei ilgesnio bangos ilgio spalvos, pavyzdžiui, raudona ir oranžinė. Todėl saulėlydžio metu horizonte dangaus spalva tampa raudona ar oranžinė.
Kokius dar įstabius reiškinius slepia horizontas?
Horizonte atsiranda įvairių reiškinių, kurie dažnai būna neįprasti ir įspūdingi. Štai keli labiausiai žinomi ir verti dėmesio reiškiniai:
- Mėnulio iliuzija – tai vizualinis efektas, kai Mėnulis ar kiti dangaus kūnai atrodo didesni, kai yra prie horizonto, palyginti su tuo, kai jie yra aukštai danguje. Šis efektas kyla dėl to, kad mūsų smegenys mato horizontą kaip perspektyvą, kuri sukuria vaizdą lyg būtų didesnis, nors iš tiesų taip nėra.
- Žaliasis blyksnis – tai retas reiškinys, kuris kartais matomas, kai Saulė leidžiasi ar kyla virš horizonto ties jūra ar kita atvira vieta. Kai Saulė leidžiasi paskutinis oranžinės spalvos taškas kartais gali trumpam tapti intensyviai žalias. Šis efektas atsiranda dėl atmosferos šviesos lūžio, kai trumpųjų bangų šviesa, tokia kaip žalia, matoma prieš Saulės diskui visiškai pranykstant.
- Žemės šešėlis ir Veneros juosta. Kai Saulė leidžiasi, priešingame horizonte dažnai matyti tamsiai mėlyna juosta – tai yra žemės šešėlis, kuris krenta ant atmosferos ir matomas danguje. Virš jo gali susidaryti rausva juosta, vadinama Veneros juosta, kuri susidaro Saulės šviesai prasiskverbiant pro atmosferą ir sklaidant šviesą.
Horizontas ir mūsų pojūčiai
Horizontas sukuria ne tik regimąjį įspūdį, bet ir jausminį ryšį. Žvelgiant į horizontą, mūsų matymo laukas išsiplečia, o smegenys natūraliai nusiramina, nes platesnis vaizdas primena erdvės ir laiko begalybę. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pajūryje ar kalnuose jaučiamės ramūs ir atsipalaidavę. Tokios vietos suteikia galimybę pabėgti nuo kasdienybės ir pajusti didingą gamtos jėgą.
Horizontas simbolizuoja mūsų matymo ribas, tačiau jis taip pat kviečia svajoti, ieškoti ir tyrinėti. Stebėdami dangų prie horizonto, galime pajusti pasaulio didybę, atrasti naujų dangaus ir šviesos reiškinių bei susimąstyti apie tai, kas slypi anapus. Taigi, kitą kartą būdami paplūdimyje, kalno viršūnėje ar bet kur, kur horizonte susilieja dangus ir žemė, skirkite akimirką pasigrožėti šia unikalia perspektyva ir pamąstyti, koks didingas yra mūsų pasaulis.
Šaltiniai:
- https://www.almanac.com/what-can-you-see-horizon-and-how-far-it
- https://www.sciencefocus.com/planet-earth/how-far-away-is-the-horizon
- https://www.scientificamerican.com/article/how-far-away-is-the-horizon/
- https://education.nationalgeographic.org/resource/horizon/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
