Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje išpopuliarėjo nauja laisvalaikio mada – masiniai pėsčiųjų žygiai. Šiandien jie keičia ne tik mūsų įpročius, bet ir atgaivina vietos turizmą. Kodėl tiek daug lietuvių renkasi praleisti savaitgalį keliaudami pėsčiomis – ir kuo tai naudinga regionams?
Lietuva yra puiki šalis žygiams – įsitikinusi Rasa Ašmonaitė, „TrenkTuro“ marketingo ir komunikacijos vadovė. „TrenkTuras“, organizacija, laikoma didžiausiu pėsčiųjų žygių organizatoriumi Lietuvoje, kasmet kviečia dešimtis tūkstančių žmonių į maršrutus visoje šalyje. „Gamtos grožis, gerėjanti infrastruktūra ir pažintiniai takai leidžia atrasti net mažai žinomas vietoves. O net ir „laukiniuose“ maršrutuose galima saugiai pasiekti ypatingų gamtos kampelių“, – sako Rasa.
Nuo šimtuko iki šešių kilometrų
Pirmasis „TrenkTuro“ žygis prieš dešimtmetį buvo skirtas tikriems iššūkių ieškotojams – kvietė įveikti net 100 kilometrų. Tada susirinko arba fiziškai aktyvūs žmonės, arba labai ryžtingi smalsuoliai. „Šiandien mūsų trumpiausia trasa gali siekti vos 6 kilometrus, o medalį už tokį atstumą užsikabina ir mažas vaikas. Žygiuose dalyvauja visi – nuo penkiamečių iki 80-mečių, įveikiančių net 30 ar daugiau kilometrų“, – pasakoja Rasa.
„TrenkTuro“ statistika įspūdinga – didžiausias jų renginys „Coastline Trek“ yra pritraukęs daugiau nei 8 tūkstančius dalyvių. Iš viso per metus organizacija pritraukia apie 80 tūkstančių žygeivių, įskaitant solo žygius ir įmonių renginius. Ir tai – ne tik didžiųjų miestų statistika. „Stengiamės išvesti žmones iš miesto – atrasti naujas vietas, nustebinti net tuos, kurie jau yra išvaikščioję visus mūsų maršrutus“, – sako Rasa.
Kodėl žmones traukia į žygius?
Pėsčiųjų žygių populiarumas Lietuvoje kyla sparčiai. Rasa Ašmonaitė įžvelgia kelias priežastis. Pirma – vaikščiojimas yra universali veikla: „Vaikščioti išmokstame dar vaikystėje – ir daugybei žmonių tai išlieka natūralus būdas pažinti pasaulį. Žygiuose dalyvauja įvairaus amžiaus bei fizinio pasirengimo dalyviai.“,– teigia Rasa.
Antra – žygiuose žmonės atranda naujas vietas. Lietuvoje gausu gražių gamtos kampelių, tačiau ne visi jie lengvai pasiekiami ar žinomi. „Mes siekiame nuvesti žmones į mažiau atrastas vietas, parodyti takus, kurių galbūt patys jie nesugalvotų aplankyti.“, – sako Rasa.
Trečia – bendrystė ir savęs išbandymas. „Žygiai suburia bendraminčius, leidžia susipažinti su žmonėmis, kurie domisi gamta, aktyviu laisvalaikiu. O įveikus pasirinktą atstumą medalį pasikabinti – tikra emocinė pergalė.“
Nauda regionams
Vien žygio savaitgalį į mažesnį miestelį ar kurortą gali atvykti keli tūkstančiai žmonių. Jie ne tik dalyvauja žygyje, bet ir naudojasi vietos paslaugomis: viešbučiais, kavinėmis, parduotuvėmis, lankytinomis vietomis. Tokiu būdu žygiai tampa papildomu sezono „pakilimo“ šaltiniu, ypač rudenį ir pavasarį, kai turizmo srautai natūraliai mažesni.
Praėjusiais metais vienas iš „TrenkTuro“ žygių vyko Druskininkuose, o jo metu į kurortą suplūdo tūkstančiai dalyvių. „Kai į Druskininkus atvažiuoja tūkstančiai žygeivių, tai jie užpildo viešbučius, žmonės naudojasi pirtimis, baseinais, akvaparku. Be to, dalis jų būna pirmą kartą kurorte – tai svarbi edukacinė funkcija“, – sako Druskininkų turizmo ir verslo centro direktorius Rimantas Palionis.
Stiprią žygių įtaką pajuto ir Anykščiai. Pasak Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro vadovo Udriaus Armalio, kovo mėnesį vykęs žygis mieste tapo reikšmingu impulsu ne sezono laikotarpiu. „Dar prieš žygį žmonės pradėjo skambinti, klausti, kur apsistoti, nakvoti. Viešbučiai buvo pilnai užimti. Maitinimo įstaigos taip pat sulaukė didelio srauto – kavinės buvo pilnos, žmonės stovėjo eilėse. Tai tik parodo, kad net vienas renginys gali reikšmingai įkvėpti vietos turizmo sektorių“, – teigia U. Armalis. Jis taip pat pabrėžia, kad žygio metu veikė ir siaurukas, kuriuo dalyviai galėjo važiuoti dalį maršruto. „Didžioji dauguma pasirinko važiuoti siauruku – tai leido užsidirbti ir šiam turizmo paslaugų tiekėjui.“ Be to, anot Armalio, organizatoriai atsakingai pasirūpino tvarka ir šiukšlių problema nekilo.
Vis dažniau žygiai tampa ne tik sveikatingumo renginiais, bet ir svarbia priemone regionams pritraukti naujus lankytojus. Daugelis žygeivių, atradę iki tol nelankytas vietoves, po žygių į jas sugrįžta su šeima ar draugais.
„Pastebime, kad žygis žmonėms dažnai tampa pirmu impulsu pažinti regioną. Pamačius gražias vietas ar patyrus svetingą priėmimą, norisi sugrįžti jau ramiai pailsėti ar rekomenduoti kitiems“, sako „TrenkTuro“ marketingo ir komunikacijos vadovė Rasa Ašmonaitė.
Pėsčiomis pajūriu: rekordiniai kilometrai, naktinės kopos ir netikėtos nuolaidos
