Jei manote, kad diena visada turės 24 valandas, turime jus nuvilti. Mokslininkai atskleidė stebinantį faktą: mūsų planeta pamažu keičia savo ritmą, o tai reiškia, kad ateityje žmonijai teks prie ko nors prisitaikyti. Kas laukia mūsų palikuonių ir ar tikrai teks pamiršti įprastą laiko suvokimą?
Iliuzija apie pastovumą
Tūkstantmečiais gyvenome tikėdami, kad diena – tai nekintama konstanta. 24 valandos, nei daugiau, nei mažiau. Tačiau astronomai atskleidė, kad tai tėra iliuzija. Tikroji Žemės diena – vadinamoji žvaigždinė diena – trunka 23 valandas, 56 minutes ir 4 sekundes.
Šis skirtumas kompensuojamas planetos judėjimu aplink Saulę, todėl mes to nepastebime. Bet kas svarbiausia – net šis „standartinis“ laikas nėra pastovus.
Kosminis stabdymas
Žemė pamažu, bet neišvengiamai lėtėja. Pagrindinis „kaltininkas“ – mūsų amžinasis palydovas Mėnulis. Jo gravitacinė trauka sukelia potvynio ir atoslūgio jėgas, kurios veikia kaip milžiniškas stabdis planetos sukimuisi.
Kaskart, kai vandenyno masės juda Mėnulio traukiamos, jos sukuria trintį su Žemės paviršiumi. Ši trintis – nors ir nežymi – per milijonus metų sulėtina mūsų planetos sukimąsi. Tai tarsi kosminis mechanizmas, kuris pamažu „prisuka“ Žemės greitį.
Kelionė į praeitį: kada dienos buvo trumpesnės
Norint suprasti ateities perspektyvą, verta pažvelgti į praeitį. Kai prieš 4,5 milijardo metų susiformavo Mėnulis, Žemės diena trukdavo vos 10 valandų. Įsivaizduokite – saulėtekis ir saulėlydis per tokį trumpą laiką!
Žemės raidos pradžioje, kai planetos pluta tik formavosi, dienos trukdavo 19–20 valandų. Dabartinės 24 valandų dienos – tai pastarųjų 600 milijonų metų evoliucijos rezultatas.
Technologinė revoliucija atskleidžia tiesa
Šiuolaikiniai mokslininkai naudoja itin tikslias lazerines technologijas, kurios gali užfiksuoti net mažiausius Žemės sukimosi pokyčius. Šie prietaisai atskleidė, kad lėtėjimo procesas tęsiasi ir šiandien.
Skaičiavimai rodo stebinančius rezultatus: per ateinančius 200 milijonų metų dienos trukmė gali pailgėti net iki 25 valandų. Tai reiškia, kad mūsų tolimi palikuonys gyvens visiškai kitokiame laiko ritme nei mes.
Pasekmės ateities civilizacijai
Kas nutiks, kai dienos taps ilgesnės? Pirmiausia keisis biologiniai ciklai. Žmogaus organizmas per milijonus metų prisitaikė prie 24 valandų ritmo – mūsų miegas, hormonų gamyba, kūno temperatūros svyravimai veikia pagal šį „vidinį laikrodį“.
Ilgesnės dienos reikštų naują adaptacijos etapą. Galbūt ateities žmonės miegos ilgiau? O gal jų aktyvumo periodai keisis? Tai galėtų paveikti ne tik individualų gyvenimą, bet ir visos visuomenės funkcionavimą.
Neišvengiamas pokytis
Svarbu suprasti, kad tai nėra teorinis scenarijus – tai neišvengiamas fizikos dėsnis. Mėnulio poveikis Žemei yra pastovus ir nenugalimas. Kol egzistuoja šis gravitacinis ryšys, mūsų planeta ir toliau lėtės.
Tiesa, pokyčiai vyksta itin lėtai – per žmogaus gyvenimą nepastebimi. Bet kosminiu laiko mastu tai reikšminga transformacija, kuri keičia patį laiko suvokimą.
Žmonijos prisitaikymo iššūkis
Nors iki 25 valandų dienų dar labai toli, šis atradimas verčia permąstyti mūsų santykį su laiku. Jei žmonija išliks planetos Žemės gyventoja, ateityje teks susidoroti su fundamentaliais laiko matavimo sistemos pakeitimais.
Galbūt ateities technologijos padės prisitaikyti prie naujų ritmų? O gal žmonija iki tol jau bus kolonizavusi kitas planetas su kitokiais laiko ciklais? Viena aišku – niekas gyvenime nėra amžina, net ir mūsų įprastos 24 valandų dienos.
Šis atradimas primena, kad gyvename nuolat kintančioje visatoje, kur net patys fundamentaliausi dalykai – kaip laiko tėkmė – yra daug sudėtingesni, nei iš pradžių atrodo.
10 keisčiausių faktų apie Visatą: paslaptys, kurios privers jus išsižioti
