Kintsugi – tai tradicinis japonų menas, kai sudužę keramikos dirbiniai taisomi aukso, sidabro ar platinos dulkėmis sutvirtintu laku. Ši senovinė technika simbolizuoja daugiau nei tik estetinį meistriškumą, ji perteikia gilią filosofinę mintį apie trūkumų priėmimą ir jų vertinimą. Kintsugi puikiai atspindi šiuolaikinio pasaulio siekį vertinti autentiškumą ir rasti grožį net sunkumuose. Šiuo metu, kai vis daugiau dėmesio skiriama psichinei sveikatai, jos atsparumui bei sąmoningumui, kintsugi menas tampa įkvėpimo šaltiniu.
Kintsugi istorija
„Kinsugi“ japonų kalba pažodžiui reiškia aukso (金 KIN) dygsnius (つぎ TSUGI). Tai japonų meno forma, kai sudužęs porcelianas užtaisomas laku (URUSHI), padengtu aukso arba sidabro dulkėmis.
Kintsugi yra laikomas unikalios japonų estetikos dalimi, atitinkančiu „monttainai dvasią“ – japonų mąstymo būdą, kuris skatina neišmesti brangių daiktų. Manoma, kad Muramoči laikotarpiu (1336-1537) šogūnas (generolas) Ašikaga Jošimata išsiuntė į Kiniją taisyti iš Tairano Šigemorio paveldėtą įtrūkusį celodano arbatos dubenėlį. Įtrūkimas buvo sutvirtintas metaliniu kabliuku „kasugai“ ir atrodė, lyg susegtas kniedėmis. Jošimata nebuvo patekintas tokiu dubenėlio sutaisymu ir liepė savo tarnams jį restauruoti naudodant japoniško lako techniką, kuri, kaip teigiama, buvo kintsugi pradžia.
Šis sudaužytos keramikos taisymo laku būdas atsekamas dar priešistoriniais laikais, senovinėje priešistorinėje keramikoje. Tačiau, maždaug XVI a. kintsugi tapo žinomas, kaip meno forma.
Japoniškas kintsugi, tai ne tik sudužusių daiktų taisymas auksu, kartu jis neša su savimi gilesnę prasmę bei mokymą apie mūsų požiūrį į gyvenimą.
Kintsugi populiarumo bumas
Nors, kintsugi atsirado dar Muromači laikotaroiu (1336-1573 m.), tačiau iki šiol Japonijoje jis nebuvo populiarus. Kaip teigia Yuki Matano, Tsugu Inc. įkūrėja, daugelis žmonių vis dar nežino, kas yra kintsugi, tačiau šis menas ir filosofija sulaukia vis daugiau dėmesio, o populiarumą bumą kintsugi išgyveno per Covid-19 pandemiją.
Norėdama pagrįsti savo nuomonę, Yuki Matano atliko kintsugi žinonumo apklausas Japonijoje ir rezultatai patvirtino, kad nuo 2019 m. iki 2022 m. žmonių sąmoningumas didėjo, ypač, tarp jaunosios kartos atstovų.
Moteris taip pat mano, kad užsienyje gyvenantys žmonės, kurie domisi Japonijos kultūra, apie kintsugi žino daugiau, nei patys japonai. Ji taip pat išskiria tai, kad žodis „kintsugi“ pastaruoju metu vartojamas kaip taikos metafora, nes kintsugi – tai procesas, kurio metu sujungiami sudužę daiktai.
Puikus to pavyzdys, tai 2020 m. rugsėjo 17 d. minint Tarptautinę taikos dieną, generalinis JT sekretorius A. Guterresas savo kalboje paminėjo žodį „kintsugi“. Dar vienas pavyzdys, tai momentas, kuomet Tokijo olimpinės ir parolimpinės žaidynės buvo atidėtos dėl pandemijos. Baigiamojoje parolimpinių žaidynių kalboje, Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas A. Parsonas paminėjo kintsugi. Jis sakė, kad turime priimti ir puoselėti savo netobulumus, tokius kaip kintsugi, tam, kad galėtume švęsti įvairovę.
Skirtingi požiūriai į kintsugi
Yuki Matano, Tsugu Inc. įkūrėja, teigia, pastebėjusi skirtingus požiūrius į kintsugi. Moteris sako: „Per savo ilgametę patirtį rengiant kintsugi pamokas ir seminarus, pastebėjau, kad japonų ir ne japonų požiūris į kintsugi skiriasi. Dažniausia priežastis, dėl kurios japonai užsiima kintsugi, yra noras atgaivinti ir pakartotinai panaudoti indus, kuriuos jie brangina ir, kurių negali išmesti. Tuo tarpu, dauguma mus lankančių ne japonų, pasakoja kitaip. Jiems labiau patinka estetinis grožis ir kintsugi filosofija, nei pati tehcnika.“
Grožis, slypintis netobulumuose
Kintsugi menas yra neatsiejamas nuo japonų filosofijos wabi-sabi. Šios pasaulėžiūros esmė – priimti laikinumą, netobulumą ir paprastume slypintį grožį. Wabi-sabi taip pat yra natūralių objektų ir gamtos jėgų, kurios primena mums, kad niekas amžinai nesikeičia, vertinimas.
Kintsugi, kaip amatas ir meno forma, meta iššūkį lūkesčiams. Ir taip yra todėl, kad ši technika neapsiriboja vien daikto taisymu, bet iš tikrųjų jį transformuoja ir sąmoningai keičia jo išvaizdą.
Masinės gamybos ir konformizmo amžiuje, mokymasis priimti ir džiaugtis netobulais daiktais, kaip rodo kintsugi, gali būti labai veiksmingas. Nesvarbu, ar tai būtų išsiskyrimas, ar atsisakymas paaukštinti pareigose, nusivylimo fragmentus galima paversti kažkuo nauju.
O tas naujas dalykas gali būti netobulas ar ne toks, kokį įsivaizdavote, tačiau jis gali būti gražus. Užuot bandžiusi paslėpti trūkumus, kintsugi technika juos išryškina ir atkreipia į juos dėmesį.
Ko kintsugi gali išmokyti mus apie mūsų emocinę sveikatą?
Norėdami suprasti, kaip kintsugi gali būti pritaikytas mūsų emocinei sveikatai, visų pirma, turime suprasti šio meno taikymo keramikoje filosofiją. Nes, kodėl reikėtų taisyti mažesnės vertės daiktą, o ne pakeisti jį nauju ir tvarkingu?
Tam tikrose japonų mąstymo mokyklose netobulumas yra laikomas charakterio bruožu. Tokiu būdu, sudaužytas keramikos gabalas, kuris buvo sutaisytas, laikomas turinčiu charakteriu. Kartu, toks daiktas pasakoja ir istoriją: galbūt jis išslydo iš rankų, kuomet jus pasiekė itin džiugi, netikėta žinia, o gal daiktas nukrito nuo stalo esminio, tiesą atskleidžiančio, barnio metu?
Kintsugi metodu sutaisyti kremikos fragmentai mums pasakoja apie nugyventą gyvenimą ir patirtus įvykius, panašiai, kaip mūsų fiziniai ir emociniai randai. Juk cezario pjūvio randas pasakoja apie naujagymį, o mūšyje įgyti randai – apie laimėtas ir pralaimėtas kovas.
Kintsugi principų taikymas mūsų emocinei sveikatai, reiškia supratimą, kad emocinės žaizdos gali būti mūsų gyvenimiškos patirties dalimi. Kartu, tai reiškia, kad savo emocines žaizdas turime gydyti tikslingai ir susitelkę. Kaip ir japonai, turėtume stengtis ne slėpti savo randus, o pasinerti į juos ir leisti jiems suspindėti, kaip gražiems, išgyvento gyvenimo ir patirtų įvykių, ženklams.
Kintsugi filosofija kviečia mus priimti savo netobulumus ir atrastį grožį juose. Tai darydami galime išmokti būti atsparesni skausmui ir nusivylimams, dėkingesni ir rūpestingesni ne tik sau, bet ir kitiems.
Šaltiniai:
https://www.azumiuchitani.com/kintsugi/
https://kintsugi-kit.com/blogs/tsugu-tsugu-columns/philosophy-of-kintsugi
https://kintsugi-kit.com/blogs/tsugu-tsugu-columns/kintsugisurvey2022
https://theconversation.com/how-the-philosophy-behind-the-japanese-art-form-of-kintsugi
https://www.psychologytoday.com/intl/blog/pop-culture-mental-health/202403/what-kintsugi-can
Autorė Germantė Gedvilė
