Oras, nors ir po truputį, šyla, gamta vis labiau žaliuoja ir puošiasi ryškiaspalviais žiedais taip kviesdama vis daugiau laiko praleisti gryname ore. O taip pat artėjanti vasara kirbena mintis apie atostogas. Turbūt daugelis šią vasarą planuojame aplankyti dar nepažintus Lietuvos kampelius. Siūlome į jūsų atostogų planus įtraukti ir geriau pažinti išskirtinį Tauragės kraštą. O susiplanuoti jums tinkamiausią ir įdomiausią maršrutą, keliavimo būdą – pėsčiomis, dviračiais ar automobiliu – padės Tauragės turizmo informacijos centro parengtas turistinis leidinys „Keliauk išmaniai: turistiniai maršrutai po Tauragės apylinkes“.
Pateikiame keletą maršrutų jūsų kelionių planams, o platesnę informaciją apie likusius maršrutus ir leidinį rasite užsukę į Turizmo informacijos centrą, adresu Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė (Tauragės pilis). Be to, leidinyje prie kiekvieno maršruto aprašymo, taip pat pridedamas ir QR kodas, kurį nuskenavę, galėsite matyti žemėlapį su maršrute aprašytais objektais ir taip lengviau iki jų nuvykti.
1. PĖSČIOMIS PO SENĄJĄ TAURAGĘ (atstumas 6 km)
Pažintį su Taurage pradėkite nuo Tauragės pilies, kuri yra tarsi mūsų miesto vizitinė kortelė. Tai XIX amžiaus vidurio architektūrinis ansamblis, pastatytas carinės Rusijos muitinės poreikiams, nors tarp romantikų vis dar sklando įvairios legendos apie paslaptingus pilies tunelius ir požemius. Dabar dalyje pilies patalpų įsikūręs atsinaujinęs Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Išėję iš Tauragės pilies kiemelio, nepraeikite pro pašto pastatų kompleksą, juk čia 1843 m. lankėsi pats Honoré de Balzac – prancūzų plunksnos virtuozas. Leidžiantis link Jūros pakrantės galite stabtelti prie Kultūros rūmų (buvę vieni didžiausių Šaulių namų Lietuvoje) bei paminklo Šaulių sąjungos įkūrėjui V. Putvinskiui. Nuo Jūros parko pasivaikščiodami Meilės alėja prieisite Vasaros estradą. Visai šalia – liuteronybės pradžią Tauragėje menantis paminklas – atvira varpinė į kurią įkeltas net pustonį sveriantis varpas.
Už puskilometrio du Tarpukario metų architektūrą menantys pastatai – Geležinkelio stotis ir Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus cerkvė. Stoties gatve, senuoju keliu į Jurbarką, grįžkime miesto centro link. Pakeliui pastebėsite Senamiesčio skverą. Čia iki XIX a. vidurio veikė turgaus aikštė. Sekančiame – Bažnyčios skvere aptiksite visą būrį akį patraukiančių objektų: gynybinį įtvirtinimą DOT‘ą, Paminklą Kęstučio apygardos partizanams ir Memorialinę lentą partizanų vadams, Švč. Trejybės katalikų bažnyčią, 1924 m. statytą pastatą, kuriame veikė Šv. Kazimiero knygynas bei netoliese taip pat tarpukario metais statytą pastatą, kuriame 1937 m. lankėsi pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas, Nepriklausomybės akto signataras Antanas Smetona.
Prezidento gatvėje rasite 1944 – 1955 m. veikusią NKVD būstinę, o šiuo metu Tremtinių, politinių kalinių ir rezistencijos muziejų. Muziejus siūlo ne tik turtingą ekspoziciją, bet ir įdomias edukacijas, kaip „Muziejus tamsoje“ ir „Įkurk savo partizaninę apygardą“. Netoli muziejaus įrengtas J. Viktoro Kalvano parkas. Jo centre Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos paminklas ir XIX a. viduryje statyta, akmeninė Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia. Artėjant prie maršruto pabaigos atsipūsti galėsite Atgimimo aikštėje, kur jus užburs fontano spalvų ir garsų kombinacija supanti žavią „Taikos“ mergelę. Pažintis su miestu baigiasi ties vienu žymiausių tarpukario metų pastatų Tauragėje – Lietuvos banku.
2. PO PAGRAMANTĮ PER KABANČIUS TILTUS (Atstumas 5 km)
Pagramančio pažintinis takas – tai vienas įdomiausių Pagramančio regioninio parko maršrutų, kuriuo tikrai verta keliauti pėsčiomis. Čia susipina gamtos ir kultūros paveldo lobynas, miestelio takeliai su upių šlaitais ir pakrantėmis. Pažintinę kelionę pradėkite nuo Pagramančio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios, kuri pastatyta 1774 metais ir iki mūsų dienų yra išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas.
Kelionę pratęskite J. Mažeikos gatve. Keliaudami susipažinsite su senąja kaimo istorija, čia gimusiais ir gyvenusiais žymiais šio krašto žmonėmis. Pagramančio kultūros namų kiemelyje stovi koplytstulpiai mūsų krašto šviesuoliams: operos solistui Juozui Mažeikai, Krašto Knygnešiams, kalbininkui profesoriui Petrui Jonikui.
Piliakalnio papėdėje pasukite į dešinę, čia jūsų laukia pasivaikščiojimas po nepakartojamo grožio lietuvišką kanjoną – Gramančios upelio slėnį. Miškingame ir vingiuotame slėnyje, ne tik sutiksite įvairių, retų augalų, pereisite mūsų parko simbolį, kabantį tiltą per Gramančią, pabraidysite akmenuotame upelyje, bet ir prieisite unikalų praeities liudytoją – „Meilės akmenį“.
Pailsėję jaukiame gamtos prieglobstyje grįžkite į Piliakalnio gatvę, užkopę ant Pagramančio piliakalnio, pasigrožėkite miestelio panorama, o atsigręžę į šiaurinę miestelio pusę, pamatysite atodangą. Iki jos keliaukite kalno viršumi, nuo atodangos regyklos pamatysite labai gražiai atsiveriančius Akmenos vingius. Šią atodangą įdomiausia stebėti iš apačios, pasidžiaugti jos didybę, galite laiptelių pagalba nusileidę į Piliakalnio gatvę, šiek tiek paėję pereisite kabantį tiltą per Akmenos upę. Pasukę į dešinę ir prieš akis atsivers Pagramančio atodanga, tai apie 200 tūkstančių metų siekianti Karšuvos žemumos geologinė istorija. Pati didžiausia regioninio parko atodanga, Akmenos upės krante, kurios aukštis siekia 31 m, o ilgis 203 m.
Pasigrožėję nuostabia gamta ir pailsėję keliaukite Liepų gatve, prieisite takutį pagal kurį išsidėstę 12 zodiako ženklų. Atėję į miestelio stadioną, pasimankštinę, pasportavę ir dar įveikę vieną kabantį tiltą per Akmenos upę grįšite į Piliakalnio gatvę. Eikite į miestelio centrą, J. Mažeikos gatvę ir išvysite tiltą per Akmenos upę. Šis tiltas buvo pastatytas prieš karą, 1944 metais susprogdintas, o pokario metais atstatytas. Perėję šį tiltą, grožėdamiesi Akmenos kraštovaizdžiu prieisite trečiąjį kabantį tiltą per Akmenos upę.
3. MAŽOSIOS LIETUVOS ŽENKLAI (Maršrutas dviračiais, atstumas 15 km)
Maršruto metu susipažinsite su Lauksargių miesteliu – vienintele teritorija Tauragės rajone, kuri priskiriama Mažajai Lietuvai – jo istorija ir prūsišku paveldu.
Nuo Tauragės miesto veda naujai nutiestas dviračių takas į Lauksargius – gyvenvietę, 9 km nutolusią nuo Tauragės. Pirmąjį lankomą objektą – Tauragės konvencijos paminklą, nurodo kelio ženklas su rodykle. Šis paminklas išgarsino Tauragės vardą visoje Europoje. Visai šalia, už tiltelio per Ežeruonos upę dar vienas paminklas, skirtas Tauragės konvencijai, statytas 1976 m. nugriovus pirmąjį atminimo ženklą.
Visai šalia ir buvusi stabiliausia tarpvalstybinė siena Europoje, skyrusi Mažąją ir Didžiąją Lietuvą net kiek daugiau nei 500 metų. Šią istorinę reikšmę įamžina informacinis stendas. Nuo čia matosi jau ir Lauksargių gyvenvietė.
Nuo miestelio centro pasislėpęs glūdi Mažajai Lietuvai būdingų architektūrinių formų geležinkelio stoties pastatų kompleksas, turėjęs ypatingos reikšmės miestelio plėtrai. Lauksargių miestelio dominantė – evangelikų liuteronų bažnyčia, statyta dar XIX a. II pusėje. Ar žinojote, jog kol buvo pastatyti šie maldos namai vietiniai evangelikai liuteronai vykdavo į Vilkyškių bažnyčią? Vasarą šioje kuklioje bažnyčioje vyksta Džiazo dienų renginiai. Lauksargių bažnyčios šventoriuje įrengtos Pirmojo Pasaulinio karo karių kapinės.
Maršrutą siūloma baigti Lauksargiuose, tačiau jei turite dar jėgų galite sukti link Oplankio piliakalnio.
4. ANČIOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIU: NUO SKAUDVILĖS IKI BATAKIŲ (Maršrutas dviračiais, atstumas 13,5 km)
Ančios geomorfologinis draustinis prasideda prie Skaudvilės ir vingiuoja iki Batakių. Pradiniu tašku galima pasirinkti Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčią, o važiuojant miesto centru, kuris, beje yra ir urbanistinis paveldas, aplankyti Šv. Kryžiaus bažnyčią. Jei turite laiko – užsukite į Skaudvilės krašto muziejų, kuris gali pasigirti turtinga etnografine ekspozicija, o vienas įdomiausių eksponatų – prieškariu Skaudvilės valsčiaus sekretoriaus Liudviko Gerkio naudotas rašomasis stalas. Šiame pastate ankščiau veikė NKVD, o jos kieme įrengtas memorialas rezistentams.
Išvažiavus iš miesto bus galima pasimėgauti natūraliu Ančios upės slėnio kraštovaizdžiu – Skaudvilės-Batakių atkarpoje ji išgraužusi neįprastai gilų (iki 25 m) ir siaurą slėnį, atverianti aukštų molingų skardžių. Nuo Skaudvilės-Tauragės plento atsišakojusiu senkeliu į Batakius nuvažiavus 1,2 km pakelėje išvysite įspūdingą Puželių ąžuolą, kurio liemens apimtis siekia daugiau nei 6 metrus. Apie 100 m į šiaurę nuo ąžuolo trykšta Puželių šaltinis, vietinių laikomas šventu ir turinčiu gydomųjų galių. Vis dėlto ši oazė saugo ir baisią paslaptį – netoli Mažintų gyvenvietės stovi paminklas menantis holokausto aukas. Šioje vietoje 1941 m. rugsėjo 15 d. buvo nužudyti Skaudvilės, Batakių, Gaurės, Eržvilko ir Upynos žydai – moterys ir vaikai.
Senuoju keliu pavažiavus dar apie 4 km – pasieksite Batakius, o pažintį su miesteliu geriausia pradėti nuo Batakių piliakalnio. Čia stovėjusi Aukaimio pilis, kurią kryžiuočiai puolė bent 7 kartus XIII-XIV a. sandūroje. Dvi liaudiškos architektūros šventovės – Šv. Onos bažnyčia ir Evangelikų liuteronų bažnyčia. Keliaudami miestelio centru nepamirškite, jog vaikščiojate XVI a. susiformavusia urbanistine struktūra, kuri iki mūsų dienų beveik nepakito. Po pažintinės kelionės galite atsipūsti prie Batakių tvenkinio.
5. NUO RINGIŲ IKI INDIJOS (Maršrutas automobiliu, atstumas 29 km)
Kelionę pradėkite nuo Pagramančio regioninio parko Lankytojų centro, direkcijos (Malūno g. 2, Ringių k. Tauragės r.). Čia gausite išsamią informaciją apie Pagramančio regioninio parko gamtos ir kultūros vertybes, gamtos maršrutus, pažintinius takus ir kitas šios saugomos teritorijos lankomas vietas. Lankytojų centras stovi šalia Akmenos ir Jūros upių santakos, kur atsiveria nuostabus kraštovaizdis.
Važiuodami link Gudlaukio kaimo, galite sustoti prie kabančio tilto per Jūros upę, tai vienas iš didžiausių tiltų, mūsų parko teritorijoje. Per betoninį tiltą nuvyksite prie Gudlaukio ąžuolo. Ąžuolo aukštis siekia 16 metrų, o apimtis krūtinės aukštyje – 6 metrus. Galiūnui priskaičiuojama per 600 metų. Kamiene yra didžiulė drevė, į kurią laisvai telpa suaugęs žmogus, tačiau lįsti į ją labai pavojinga. Atgal grįžkite ir važiuokite į Pagramančio miestelį. Besileidžiant nuo kalno atsiveria Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, kuri pastatyta 1774 metais ir iki mūsų dienų yra išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas. Privažiavę Pagramančio piliakalnį – dar vadinamą Pilaite, būtinai į jį užkopkite. Pažvelgus nuo piliakalnio atsiveria miestelio panorama, Akmenos upės vingiai.
Šiaurinėje miestelio pusėjo stūkso Pagramančio atodanga iki jos nuvyksite, pervažiavę Akmenos tiltą ir pasukę į Liepų gatvę. Atodangos aukštis 29 – 31 metras, o plotis palei upę 203 metrai, tai didžiausia Akmenos upės atodanga. Važiuodami link Šilalės pasukite į Pagramančio mišką, kuriame 2014 metais atkurta Partizanų žeminė, kurioje glaudėsi Kęstučio apygardos Lydžio būrys – iki 16 kovotojų.
Sugrįžę į plentą sukite į stovyklavietę „Lakštingalų slėnis“, tai gražus poilsio parkas, kuris įkurtas 1969 m. Akmenos upės kilpoje. Gamtos apsuptyje pasivaikščiosite ir atsikvėpsite įkurtose pavėsinėse. Čia prasideda ir baigiasi Akmenos pažintinis takas. Tako ilgis (~1 km), kuriuo eidami susipažinsite su Akmenos upės slėnio kraštovaizdžiu. Per trumpą laiką pakeliausite po Tauragės ir Šilalės rajonus. Tęsdami kelionę link Šilalės, pasukite prie Akmenos didžiosios rėvos – tai išraiškus upės slėnis bei vaga su šniokščiančiomis rėvomis. Ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas, kuris upės vagoje užima apie 0,33 ha plotą. Šalia „Didžiosios rėvos“ yra įrengta poilsiavietė, kurioje galėsite apsistoti, pasiklausyti vandens šniokštimo. Nepravažiuokite Andriejaičių ąžuolo, tai įspūdino grožio galiūnas, kuris lankytojus džiugina savo gyvybingumu ir plačia laja. Pasakojama, kad Vytautas Didysis su savo kariauna jodami pro šalį čia pietus laikė. Kiek pavažiavę užsukite prie Indijos piliakalnio. Piliakalnis stūkso Indijos kaime, Šilalės r. Indijos kaimo pavadinimas kilęs ne nuo valstybės pietų Azijoje, o nuo lietuviško žodžio „indas“, reiškiančio žemės gilumą. Šioje vietoje Akmenos slėnis sudaro didelį amfiteatrą ir yra 30 metrų žemiau nei gretimos teritorijos. Piliakalnis datuojamas XIV a., ant jo stovėjo Pūtvės pilis.
