Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto, asmens ar reiškinio ypatybę ir atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios?
Būdvardžiai gali būti skirstomi į kelias grupes pagal jų reikšmę ir formą.
Pagal reikšmę būdvardžiai skirstomi į:
- kokybinius būdvardžius, kurie reiškia daikto, asmens ar reiškinio kokybę, pvz.: geras, gražus, didelis, mažas, baltas, juodas;
- relacijanius būdvardžius, kurie reiškia daikto, asmens ar reiškinio santykį su kitu daiktu, asmeniu ar reiškiniu, pvz.: viršutinis, apatinis, kairysis, dešinysis, ilgesnis, trumpesnis;
- kiekybinius būdvardžius, kurie reiškia daikto, asmens ar reiškinio kiekį, pvz.: daug, mažai, vienas, du, trys.
Pagal formą būdvardžiai skirstomi į:
- paprastus būdvardžius, kurie turi vieną šaknį, pvz.: geras, didelis, baltas;
- susidėtinius būdvardžius, kurie sudaryti iš dviejų ar daugiau šaknų, pvz.: aukštaūgis, geros nuotaikos, žaliai žalias.
Būdvardžiai kaitomi gimine, skaičiumi, linksniu ir laipsniu.
Gimine būdvardžiai kaitosi pagal vyriškąją, moteriškąją ir bevardinę giminę.
Skaičiumi būdvardžiai kaitosi pagal vienaskaitį ir daugiskaitį.
Linksniu būdvardžiai kaitosi pagal septynis linksnius: vardininką, kilmininką, naudininką, galininką, įnagininką, vietininką ir šauksminį.
Laipsniu būdvardžiai kaitosi pagal lyginamąjį ir belyginamąjį laipsnius.
Būdvardžiai vartojami sakinyje kartu su daiktavardžiais, kad nurodytų jų ypatybes. Pavyzdžiui:
- Geras berniukas mokslas.
- Graži mergina puikus dainininkė.
- Didelis namas sveikas.
Būdvardžiai taip pat gali būti vartojami be daiktavardžių, kai jie turi savarankišką reikšmę. Pavyzdžiui:
- Geras dalykas padėti.
- Gražu matyti saulėlydį.
- Didelis pasaulis pilnas stebuklų.
Būdvardžiai yra svarbi kalbos dalis, kuri padeda tiksliau ir išsamiau apibūdinti daiktus, asmenis ir reiškinius.
