Kalvarijos savivaldybės gamtos kraštovaizdis – tai ledynmečio palikimas, kuris per tūkstantmečius suformavo išskirtinį šio Sūduvos krašto vaizdą. Būtent čia, kalvotoje Sūduvos dalyje, kur kalvos keičiasi su švelniais slėnių vingiais, slypi unikalūs gamtos kūrybos objektai. Tad, jei esate gamtos žmogus, pažvelkite, kuo jus gali sužavėti Kalvarijos gamta.
Orijos ežeras – vandens pramogoms
Orijos ežeras pasitinka lankytojus aukštais, stačiais krantais, tik galuose tampančiais žemais ir supelkėjusiais. Ežerą supa dirbami laukai ir krūmynai, o vandens telkinys maitinamas keturių upelių – Raudnyčios bei dar trijų kažkodėl likusių bevardžiais. Iš ežero išteka Orijos upelis, toliau tęsiantis vandens kelionę per Sūduvos lygumas.
Prie ežero įrengta patogi poilsio zona su paplūdimiu, laužaviete ir sporto aikštele. Vasarą veikia vandens dviračių ir baidarių nuoma, todėl vietą mėgsta tiek ramaus poilsio, tiek aktyvaus laisvalaikio ieškantys žmonės. Atvykusių su automobiliu laukia patogi stovėjimo aikštelė.
📍 Raudeniškių kaimas
🌍 54.38561, 23.22574
Kačergų kalnas – panoramų viršūnė
Vos už kilometro į pietus nuo Liubavo miestelio, prie pat valstybės sienos su Lenkija, išdidžiai stūkso Kačergų kalnas, iškilęs net įspūdingus 225 metrus. Ši ledynmečio suformuota kalva, tarsi, natūrali, gamtos suformuota apžvalgos aikštelė. O kad pasidairyti nuo kalno galima būtų kur kas toliau, viršuje pastatytas apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria nuostabūs Lietuvos ir mūsų kaimynės Lenkijos kraštovaizdžiai.
Giedrą dieną nuo Kačergų viršūnės galima išvysti net penkių bažnyčių bokštus: Liubavo, Jelonevo, Vyžainio, Akmenynų ir Gražiškių. Kalno papėdėje vis dar stovi mūsų istorijos fragmentas: sovietmečiu buvusios Lietuvos–Lenkijos sienos fragmentas.
📍 Liubavas
🌍54.35699, 23.02188
Grandų botaninis draustinis ir Juodelių skardis
1992 metais įsteigtas Grandų botaninis draustinis saugo ypatingą augalijos turtą kalvotojoje Sūduvoje. Čia apsaugotos melisalapės medumėlės, plačialapio begalio, miškinės mėtos, šakotosios raitenytės, paprastosios lelijos ir ilgagalvio dobilo augimvietės. Tai augalai, kurių tikrai nepamatysi bet kur. Todėl apsilankę draustinyje, nepamirškite jų pasidairyti, galbūt įamžinti. Tačiau jokiu būdu neskinkite!
Draustinio dalis – Juodelių skardis – leidžia pasigrožėti išskirtinėmis ir unikaliomis kalvotosios Sūduvos apylinkėmis. Dairantis nuo jo, visa didybe atsiskleidžia tūkstantmečiais ledynų formuotas kraštovaizdis. Tad lankydamiesi čia nepamirškite fotoaparato – vaizdai tikrai verti įamžinimo.
📍 Juodelių k.
🌍 442027, 6028138
Jurgežerių ežeras – ramybė ir jaukumas
Pietvakarių Lietuvoje įsikūręs Jurgežerių ežeras nedidelis, bet jaukus. Jo ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus – 0,3 km, plotis – iki 0,19 km, o bendras plotas – 0,039 km². Kranto linijos ilgis siekia 0,78 km.
Neaukšti krantai plačiai apaugę medžiais, suteikiančiais ežerui ramybės ir privatumo. Prie vandens telkinio įrengta poilsiavietė su pavėsine, stalais ir suoliukais, paplūdimiu bei automobilių aikštele. Telieka atvykti ir mėgautis gamta, ramybe, tyla ir taip trumpai lepinančia vasara.
📍 Jurgežerių kaimas, apie 4 km į vakarus nuo Kalvarijos
Kvietkinės ąžuolas – šimtmečių liudininkas
Šis, galimai, 500–700 metų amžiaus ąžuolas vis dar stovi kaip gyvas istorijos liudininkas. Jo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia apie 700 cm. Medis ypatingas ne tik savo amžiumi, bet ir vietinių žmonių pasakojimais.
Kaimo senelis Jonas (pats pragyvenęs bent 100 metų) pasakojo, jog ąžuolas moka išklausyti ir padėti. Žmonės po juo prisėsdavo prieš darbus, tikėdami, kad viskas seksis geriau. Nelaimių ištikti kaimo gyventojai ateidavo pasėdėti po ąžuolu, pasikalbėti su juo ir nusiraminti. Jauni įsimylėjėliai čia ieškojo paguodos, o merginos po medžiu pribarstydavo gėlių žiedlapių, vildamosi, kad jų meilė pražys.
Šiandien prie ąžuolo vyksta kaimo bendruomenės renginiai ir edukacijos „Basomis per pievą į senolių kiemą“, o vaikai vis dar atbėga apkabinti seno medžio.
Aplankę šį senolį, pasėdėję jo paunksmėje, nueidami nepamirškite ištarti „Ačiū, Seneli“, kaip tai darė ir tebedaro ištisos kartos…
📍 Kvietkinės km.
🌍 54.359195, 23.283487
Karališkas parkas – miesto žalioji širdis
Nuo 1891 metų minimas kaip Karališkasis sodas, Kalvarijos kultūros ir poilsio parkas tarpukario metais tapo pagrindine miesto gyventojų laisvalaikio praleidimo vieta. 1935 metais jame pastatytas paminklas Lietuvei Motinai.
2018 metais parke įkurta žymių kraštiečių alėja su stogastulpiais Mykolui Žilinskui, Mykolui Krupavičiui, Juozui Kancleriui bei kitiems žymiems Kalvarijos krašto žmonėms. Kitame Šešupės upės krante stovi akmens skulptūros, sukurtos Tarptautinio skulptorių plenero „Kalvarija 2010“ metu.
📍 Dariaus ir Girėno g. 3, Kalvarija
🌍 54.41154, 23.22135
Kalvarija Šešupės vingyje
Šešupė – didžiausia Sūduvos krašto upė ir kairysis Nemuno intakas – formuoja Kalvarijos miesto kraštovaizdį. Miestas įsikūręs Šešupės vingyje, o per upę nutiesti trys regioninės ir tarptautinės reikšmės tiltai bei daugybė mažų tiltelių ir lieptų.
Vienas iš didžiųjų tiltų stovi prie Senojo Kalvarijos malūno. Čia įrengtas paplūdimys, pastatytos pavėsinės ir suoliukai, nutiestas „beždžiontilčiu” vadinamas tiltas. Karštomis vasaros dienomis miestiečiai mėgsta ateiti prie upės atsigaivinti ir praleisti laiką su šeimomis. Kadangi šioje vietoje upė negili, vaikai gali saugiai mėgautis vandeniu ir kartais net pamatyti upėje plaukiojančius vėžius. Tik pagalvokite, koks švarus vanduo čia teka, jeigu net vėžiai joje gyvena!
📍 Vytauto g. Kalvarija
🌍 54.412539, 23.209192
Kalvarijos kraštas – tai ledynmečio dovana, kur gamta ir žmogus šimtmečiais kūrė bendrą istoriją. Čia, kalvotojoje Sūduvoje, kiekvienas kalnelis, ežeras ir senas medis turi savo istoriją. Ar pasiruošę ją išgirsti?
Daugiau informacijos apie lankytinus Kalvarijos gamtos objektus, rasite apsilankę https://kalvarijosvb.lt/kalvarijos-krasto-muziejus-informacijos-centras/
Straipsnis finansuotas pagal projektą Nr. 24-303-P-0001 „Viešųjų turizmo paslaugų efektyvinimas Marijampolės regione“
