Susižalojus dažnai kyla klausimas – ar tai tik sumušimas, ar vis dėlto kaulo lūžis? Šie du sužalojimai gali turėti panašių požymių, tačiau jų gydymas ir pasekmės labai skiriasi. Nors tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas su rentgeno ar kitų tyrimų pagalba, yra keletas požymių, kurie gali padėti įtarti, kad susidūrėte su kaulo lūžiu, o ne paprastu sumušimu.
Skausmo intensyvumas ir pobūdis
Skausmas yra vienas svarbiausių požymių, padedančių atskirti lūžį nuo sumušimo. Kaulo lūžio skausmas paprastai būna intensyvesnis ir aštresnis nei sumušimo. Lūžio atveju skausmas dažnai nepraeina net ir po kelių dienų, tuo tarpu sumušimo skausmas palaipsniui mažėja. Ypač pavojingas ženklas – jei skausmas stiprėja judant ar bandant perkelti svorį ant sužalotos vietos.
Patinimas ir kraujosruvos
Patinimas ir kraujosruvos taip pat gali būti lūžio požymiai, nors jie būdingi ir sumušimams. Tačiau lūžio atveju patinimas dažnai yra žymiai stipresnis ir atsiranda greičiau nei įprastai. Jei per pirmąsias 30 minučių po traumos pastebite greitai didėjantį patinimą, tai gali būti lūžio požymis. Kraujosruvos lūžio vietoje dažnai būna intensyvesnės spalvos ir gali atsirasti didesniame plote.
Matoma deformacija
Deformacija yra vienas aiškiausių lūžio požymių. Jei pastebite, kad sužalota kūno dalis atrodo neįprastai, yra pakeitusi formą ar netgi kampą, tai beveik neabejotinai yra lūžis. Galūnės gali atrodyti trumpesnės arba pasuktos nenatūralia kryptimi. Tačiau reikia atminti, kad ne visi lūžiai sukelia matomą deformaciją, ypač jei kaulo fragmentai nėra pasislinkę.
Funkcijos praradimas
Funkcijos praradimas taip pat yra rimtas lūžio požymis. Jei negalite normaliai naudoti sužalotos kūno dalies – pavyzdžiui, negalite pajudinti piršto, pakelti rankos ar perkelti svorio ant kojos – tai gali reikšti, kad kaulas yra lūžęs. Sumušimo atveju judesio apribojimas paprastai būna mažesnis, nors ir gali būti skausmingas.
Traumos metu girdimas garsas
Garsas traumos metu yra dar vienas įspėjamasis ženklas. Jei sužalojimo momentu išgirdote traškantį, lūžtantį ar pokštelėjimo garsą, tai gali būti kaulo lūžio požymis. Šis garsas yra ypač būdingas didesnių kaulų lūžiams, pavyzdžiui, blauzdikaulio ar šlaunikaulio.
Paraudimas ir šiluma
Paraudimas ir šiluma aplink sužalojimo vietą gali būti būdingi tiek sumušimui, tiek lūžiui, tačiau lūžio atveju šie požymiai dažnai yra intensyvesni. Jei sužalota vieta yra ne tik patinusi, bet ir neįprastai šilta, tai gali būti susiję su stipresne organizmo reakcija į traumą, kuri būdinga lūžiams.
Neurologiniai simptomai
Jei po traumos jaučiate dilgčiojimą, tirpimą ar kitokius neurologinius simptomus, tai gali reikšti, kad lūžis pažeidė nervus arba spaudžia juos. Šie simptomai yra ypač svarbūs ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors šie požymiai gali padėti įtarti kaulo lūžį, galutinę diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jei įtariate lūžį, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Lūžio diagnostikai dažniausiai atliekamas rentgeno tyrimas, kartais – kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Pirmoji pagalba, įtariant lūžį
Kol laukiate medicininės pagalbos, sužalotą vietą rekomenduojama imobilizuoti, uždėti šaltį (įvyniojus į audinį, ne ilgiau kaip 20 minučių) ir laikyti pakeltą, jei įmanoma. Negalima bandyti „patikrinti” ar „pataisyti” galimo lūžio savarankiškai – tai gali pabloginti situaciją ir sukelti papildomų komplikacijų.
Atsiminkite, kad kaulo lūžis yra rimtas sužalojimas, reikalaujantis tinkamo gydymo. Netinkamai gydomas lūžis gali sugyti netaisyklingai ir sukelti ilgalaikių problemų, įskaitant lėtinį skausmą ar judėjimo apribojimą. Todėl visada geriau apsilankyti pas gydytoją ir įsitikinti, kad sužalojimas nėra pavojingas.
Pirmoji pagalba: ar žinote, kada po traumos pažeistą vietą reikia šaldyti, o kada šildyti?
