Gyvūnų gebėjimas suprasti žmonių kalbą yra tema, kuri kelia susidomėjimą tiek mokslininkams, tiek augintinių savininkams. Nors gyvūnai negali suvokti kalbos taip, kaip tai daro žmonės, tyrimai rodo, kad kai kurie gyvūnai gali atpažinti žodžius, intonaciją ir netgi tam tikrus komunikacijos modelius.
Kaip šunys supranta žmonių kalbą?
Budapešto universiteto neurologai atliko tyrimus su šunimis, naudodami magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Jie nustatė, kad šunys geba atpažinti ne tik žmogaus balso intonaciją, bet ir žodžius. Šunų smegenys informaciją apdoroja panašiai kaip žmogaus: kairysis smegenų pusrutulis analizuoja žodžius, o dešinysis – intonaciją. Be to, kai šunys girdi pagyrimus, jų smegenyse suaktyvėja atlygio centrai, kas rodo emocinį atsaką į teigiamus signalus.
Šunys evoliucijos metu išsiugdė gebėjimą bendrauti su žmonėmis garsais ir kūno kalba. Lojimas – viena iš savičiausių bendravimo formų – tapo itin pritaikytas žmogaus reakcijai iššaukti.
Kačių bendravimo subtilybės
Katės taip pat turi unikalius būdus komunikuoti su žmonėmis. Tyrimai rodo, kad katės gali išmokti ne tik savo vardą, bet ir kitus žodžius ar garsus, susijusius su jų aplinka. Be to, katės dažnai naudoja miauksėjimą kaip priemonę bendrauti su šeimininkais – tai yra išmoktas elgesys, kuris nėra naudojamas bendraujant tarpusavyje. Tarp katės ir jos šeimininko gali susiformuoti unikalus „kniaukimo kodas“, kurį supranta tik tas konkretus žmogus.
Murkimas – dar vienas bendravimo būdas. Nors dažnai manoma, kad murkimas reiškia pasitenkinimą, jis taip pat gali reikšti pagalbos prašymą ar emocinį ryšį.
Papūgos sugeba žmonių kalbą vartoti prasmingai
Papūgos yra vienos iš protingiausių paukščių rūšių. Jos pasižymi gebėjimu ne tik imituoti žmonių kalbą, bet ir tam tikru mastu ją suprasti. Tyrimai su Afrikos pilkąja papūga Alex, atlikti psichologės Irene Pepperberg, parodė, kad šis paukštis gali naudoti žodžius prasmingai. Alex sugebėjo užduoti egzistencinį klausimą apie savo spalvą – „Kokia spalva aš esu?“ – prieš išmokdamas žodžio „pilka“ reikšmę. Tai rodo, kad papūgos gali suvokti žodžių simboliką, o ne tik juos mechaniškai kartoti.
Be to, nauji tyrimai parodė, kad Goffin’o kakadu gali naudoti skaitmenines technologijas komunikacijai. Pavyzdžiui, papūga Ellie sugebėjo pasirinkti maisto ar emocijų išraiškos galimybes naudodama skaitmeninę tabletę. Šis tyrimas atskleidė potencialą suteikti gyvūnams įrankius jų poreikiams išreikšti.
Karvėms svarbiau emocinis ryšys, nei tik garsas
Karvės turi individualias balso savybes, kurias jos naudoja bendraudamos tarpusavyje ir su žmonėmis. Tyrimai Sidnėjaus universitete parodė, kad karvės išlaiko savo unikalias vokalizacijas visą gyvenimą ir naudoja jas emocijoms išreikšti. Akustiniai analizės metodai leido nustatyti emocinius kontekstus – teigiamus (pvz., maisto laukimas) ir neigiamus (pvz., maisto trūkumas ar izoliacija).
Be to, tyrimas Vienos Veterinarijos medicinos universitete parodė, kad karvės geriau reaguoja į tiesioginį žmogaus balsą nei į įrašytą. Tiesioginis bendravimas mažina jų stresą, o švelnus glostymas kartu su gyvu pokalbiu dar labiau stiprina ryšį tarp žmogaus ir gyvulio.
Kaip kiaulės supranta žmonių kalbą?
Kiaulės pasižymi aukštu intelektu ir geba mokytis paprastų komandų bei atpažinti pažįstamus žmones. Moksliniai tyrimai parodė, kad kiaulės gali naudoti vizualinius bei garsinius signalus bendraudamos su žmonėmis. Jos taip pat demonstruoja socialinį elgesį grupėje ir yra labai prisitaikančios prie aplinkos.
Arkliai jautrūs žmogaus signalams
Arkliai yra labai jautrūs žmogaus kūno kalbai ir balso tonui. Jie gali interpretuoti subtilius signalus jojimo metu ar dresuojant. Tyrimai rodo, kad arkliai geba atskirti skirtingus žmones pagal balsą ir elgesį. Jų reakcijos į žmogaus signalus dažnai priklauso nuo emocinio ryšio tarp gyvūno ir šeimininko.
Arklių komunikacijos gebėjimai yra svarbūs ne tik kasdienėje sąveikoje, bet ir terapijoje – jie dažnai naudojami kaip terapiniai gyvūnai dėl jų jautrumo žmogaus emocijoms.
Kodėl žmonės kalba su gyvūnais?
Žmonės dažnai linkę antropomorfizuoti gyvūnus – priskirti jiems žmogiškas savybes ir emocijas. Psichologai teigia, kad tai natūralus procesas, padedantis užmegzti emocinį ryšį su augintiniais. Net jei gyvūnai nesupranta mūsų žodžių tiesiogiai, jų reakcijos (pvz., galvos pakreipimas ar garsinis atsakas) skatina mus manyti priešingai. Šis bendravimas yra abipusis ir svarbus tiek žmogui, tiek gyvūnui.
Išvada
Nors gyvūnai nesupranta žmonių kalbos taip kaip mes, jie geba atpažinti tam tikrus žodžius, intonacijas ir kūno kalbos signalus. Tai leidžia jiems efektyviai komunikuoti su žmonėmis ir kurti stiprų emocinį ryšį. Kiekvienos rūšies gyvūnai turi unikalius būdus komunikuoti su žmonėmis.
Moksliniai tyrimai atskleidžia jų gebėjimą interpretuoti garsinius signalus bei kūno kalbą bei šias žinias panaudoti gyvūnų terapijoje. Tai yra efektyvus būdas stiprinti emocinę gerovę ir socialinius ryšius tarp žmonių. Gyvūnai, kaip šunys ir arkliai, sugebėję sukurti stiprų emocinį ryšį su žmonėmis, padeda sumažinti stresą ir pagerinti psichologinę būseną. Ši praktika yra vis labiau pripažįstama kaip vertingas papildomas terapijos būdas.
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
