Kai kada gyvūnai ne šiaip stebina žmones, bet kartais net pralenkia savo išmanymu, pažinimu, suvokimu ir evoliucija. Vienas iš tokių įdomesnių gyvūnų gebėjimų – laiko suvokimas. Nors gyvūnai neturi abstrakčios laiko sąvokos kaip žmonės (jie neturi talento suprasti ir pasižiūrėti į laikrodį), daugybė tyrimų rodo, kad jie geba suvokti laiką. Orientuodamiesi pagal cirkadinius ritmus, laiko intervalus ir netgi prisimenant praeities įvykius, gyvūnai moka savaip prognozuoti ateities įvykius ir pajusti laiko tėkmę. Tad jeigu jus domina, kokiais būdais ir kaip gyvūnai jaučia laiką, čia bandysime visa tai atskleisti.
Gyvūnai turi vidinius laikrodžius – cirkadinius ritmus
Cirkadiniai ritmais mokslininkai vadina tam tikrus ciklus, sudarytus iš 24 valandų, pagal kuriuos reguliuojami miego, mitybos, aktyvumo ir kiti fiziologiniai procesai. Lendant giliau į biologinius ypatumus galima pasakyti, kad šiuos ritmus valdo suprachiazmatinis branduolys smegenyse, reaguojantis į šviesą.
Šiuos reiškinius pavyko įrodyti laboratorijose, kuomet gyvūnai (pvz., pelės ar vaisinės muselės) net izoliuoti nuo šviesos ir išorinių signalų vis tiek rodo beveik 24 valandų elgsenos ciklus. Žiurkės, laikomos tamsoje, vis tiek rodo aktyvumo piką tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Dėl šio vidinio laikrodžio galime kasryt išgirsti giedant gaidžius, o ne „primesti“ jų laiko nuspėjimo įgūdžius pamačius ryto šviesą.
Kaip gyvūnai jaučia laiką minutė į minutę?
Kai kuriems gyvūnams būdingas laiko intervalų suvokimas, nes jie geba skaičiuoti laiką sekundžių ar minučių tikslumu. Šunys, balandžiai, beždžionės ir net žuvys gali būti išmokyti atpažinti laiko trukmę (pvz., kada gaus atlygį). Neurologiškai tai susiję su uodeguotojo brandulio funkcija ir dopaminu, kurie padeda „vidiniam chronometrui“.
Be abejo, esate patys patyrę, kaip mieli augintiniai (šunys ar katinai), atrodytų, net „žino“, kada grįš šeimininkas namo po darbo. Šunys, pasirodo, reaguoja skirtingai į žmones, kurie grįžta po 30 minučių ar po 2 valandų. Viena hipotezė teigia, kad šunys orientuojasi pagal kvapų intensyvumo mažėjimą – kai kvapas smarkiai sumažėja, jie supranta, kad praėjo daug laiko. Taip vyksta ne todėl, kad gyvūnas skaičiuoja valandas, o todėl, kad seka kvapų nykimą ar elgsenos rutiną.
Laiko skaičiavimo pavyzdžiu galėtų tapti ir balandžiai, kurie gali atskirti, ar garsas per bandymus truko 2 ar 4 sekundes, net jei tarp bandymų praeina kelios valandos.
Atmintis apie praeitį ir „prognozės“ ateičiai
Kai kurie gyvūnai demonstruoja gebėjimą planuoti ar atminti specifinius įvykius, susijusius su laiku.
Šarkos ir kiti varninių šeimos paukščiai slepia maistą ir naudodamiesi epizodine atmintimi žino, kada kurį reikia atgauti. Šie paukščiai greičiau grįžta prie greitai gendančių kirminų, negu prie kitų suslėptų maisto kąsnelių.
Kitas pavyzdys: bitės ne tik prisimena gėlių vietas, bet ir žino kuriuo paros metu jos neša žiedadulkes. Kai kurie augalai nektarą gamina tik ryte ar vakare, ir bitės prisitaiko prie to grafiko. Tai rodo vidinį laikrodį ir asociacinę atmintį.
Kaip gyvūnai jaučia laiką pagal sezoną?
Kai kurių gyvūnų gyvenimo ritmas paremtas ne paros, o metų laikais ir konkrečiu sezonu. Pastebėta, kad kūnas vis tiek cikliškai keičia hormonus, pvz., ruošiasi žiemai, net jeigu sąlygos (pastovi temperatūra ir šviesa) yra vienodos ištisus metus. Iš to galime matyti, kodėl elnių poravimosi sezonas prasideda rudenį – jis priklauso nuo šviesos trukmės (fotoperiodo). Taip pat ir voverės bei graužikai renka riešutus ir kitas gėrybes rudenį, nors alkio šiuo momentu ir nejaučia – vadinasi jie „prognozuoja“ žiemą.
Praktinė reikšmė ir pritaikymas
Įdomiausia, kad gebėjimą, kaip gyvūnai jaučia laiką, jį atpažinti ir justi laiko tėkmę galima pritaikyti žmogaus poreikiams. Viena iš galimų sričių – gyvūnų dresūra. Toks laiko pojūčio išnaudojimas padeda treniruoti gyvūnus, planuoti šėrimą, gerinti jų psichologinę būklę.
Labiausiai naudos gali pajusti ūkininkai, jeigu karves teikiasi melžti pastoviu grafiku. Pastebėta, kad galvijų melžimo laiko keitimas gali paveikti jų produktyvumą, nes jų kūnas reaguoja į įprastą tvarką. Šie biologiniai ritmai pasitarnauja ir zoologijos soduose, kuomet stengiamasi pagerinti gyvūnų (labiausiai primatų) gerovę keičiant jų aplinką pagal natūralius ciklus.
Šaltiniai:
https://www.wired.com/2015/09/bodys-trillions-clocks-keep-time/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18708142/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27346738/
Nuotraukų šaltinis ©canva.
