Telefoniniai sukčiai – tai ne praeities grėsmė, o labai reali ir aktyvi problema Lietuvoje šiandien. Jie tobulina savo taktikas, prisitaiko prie gyventojų įpročių ir technologijų, tačiau dažniausiai naudoja tas pačias gudrybes. Kaip apsisaugoti? Pirmiausia – išmokti juos atpažinti. Pateikiame tris svarbius požymius, kurie padės suprasti, kad kitoje ragelio pusėje – ne pareigūnas ar banko darbuotojas, o apgavikas.
-
Prašo grynųjų pinigų arba kortelės duomenų
Tai vienas ryškiausių sukčiavimo požymių. Jei skambinantysis prašo:
- atskleisti banko prisijungimus ar PIN kodus (ypač „Smart-ID“),
- nufotografuoti ar perduoti mokėjimo kortelę,
- išgryninti pinigus ir perduoti juos „saugojimui“ kurjeriui ar tyrėjui,
- įdiegti įtartinas programas telefone ar kompiuteryje,
galite būti tikri – tai sukčius. Nei bankai, nei policija niekada nereikalauja tokių veiksmų telefonu. Tokių duomenų atskleidimas yra tiesiausias kelias į sąskaitos ištuštinimą ar net tapatybės vagystę.
-
Skubina, gąsdina, neleidžia pagalvoti
Sukčiai puikiai išmano žmogaus psichologiją – jie kuria skubos ir panikos atmosferą. Skambutis dažnai prasideda nuo gąsdinimo: esą į jūsų sąskaitą įsilaužta, tuoj bus pervesti pinigai įtartiniems asmenims, o jūsų turtas – pavojingai arti praradimo ribos.
Tada duodami nurodymai: „reikia veikti per 15 minučių“, „jei nesureaguosite dabar, paskui bus per vėlu“, „bauda sieks tūkstančius“. Pokalbis vyksta greitu tempu, be galimybės svarstyti ar pasitarti. Tokia skubos taktika – ne atsitiktinė. Ji sukurta tam, kad jūs nepasinaudotumėte sveiku protu ir padarytumėte klaidą.
-
Kalba ne lietuviškai arba nerišliai – bet labai „įtikinamai“
Pastebėta, kad daugybė sukčių kalba rusų ar prasta, laužyta lietuvių kalba. Jie teisinasi, kad visi lietuviškai kalbantys operatoriai – užimti, o jie aptarnauja „rusakalbius klientus“. Tokia kalba dažnai pasitelkiama norint pasinaudoti vyresnio amžiaus gyventojų įpročiu kalbėti rusiškai ar paprasčiausiai sutrikdyti.
Sukčiai taip pat mėgsta apsimesti institucijų atstovais – „tarptautinių tyrimų grupėmis“, „antikorupcijos pareigūnais“, „bankų saugumo specialistais“. Gali dėvėti net uniformas, jei skambinama per vaizdo pokalbį. Visa tai – tik spektaklis, siekiant sukurti pasitikėjimo iliuziją.
Ką daryti, jei įtariate apgavystę?
- Nedelskite – nutraukite pokalbį. Tai geriausia apsauga nuo impulsyvių klaidų.
- Nieko neatskleiskite. Nei prisijungimo kodų, nei kortelės numerių, nei PIN kodų, nei „Smart-ID“ duomenų.
- Susisiekite su savo banku. Visada naudokite oficialius kontaktus – banko svetainėje ar kortelės nugarėlėje.
- Praneškite policijai. Jei įtariate, kad tapote sukčių taikiniu ar jau pasidalijote informacija – nelaukite.
Išlikite budrūs
Sukčių tikslas – ne tik pinigai, bet ir jūsų asmens duomenys. Kuo mažiau informacijos jie gaus – tuo saugesni būsite. Laiku atpažintas skambutis gali apsaugoti ne tik jūsų piniginę, bet ir tapatybę. Pasidalinkite šia informacija su artimaisiais – ypač vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie dažniau patenka į apgavikų pinkles.
Atsargumas šiandien – tai ramybė rytoj.
Saugumas internete: ką svarbu žinoti vaikams ir suaugusiems?
