Deja, bet nelauktai ateina ta akimirka, kai tenka atsisveikinti su augintiniu. Mylimi gyvūnai mums tampa šeimos nariais, todėl į jų laidojimą taip pat žiūrima labai rimtai ir atsakingai. Tačiau nemažai nerimo gali kelti gana neaiški perspektyva, kaip šią „procedūrą“ reikėtų tinkamai ir humaniškai atlikti. Nors privačių sklypų savininkai dažniausiai gyvūno amžinojo poilsio vietai skiria žemės lopinėlį savo kieme, bet ką daryti tiems, kurie tokios prabangos neturi? Be to, ar gyvūno atminties pagerbimo ceremonija – įgyvendinama? Aptarsime, kaip su šia situacija susidoroti kuo sklandžiau, kad gyvūnų laidojimas netaptų sunkinanti aplinkybė ir trikdytų gedulą.
Ką daryti nugaišus naminiam gyvūnui?
Gyvūnėlio mirtis sukelia stiprų emocinį skausmą, tačiau klausimai, ką daryti toliau, gali apkartinti netektį. Norint tinkamai, teisėtai ir pagarbiai atsisveikinti su savo augintiniu, imkitės pagrindinių žingsnių:
- Jei gyvūnėlis mirė staiga, geriausia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų nustatyta gyvūno mirties priežastis. Šis žingsnis labai svarbus, jei gyvūnėlį nugalėjo užkrečiama liga.
- Jei gyvūnas buvo paženklintas mikroschema ir įtrauktas į registrą, jo mirties atveju būtina apie tai informuoti Gyvūnų augintinių registrą (GAR), kad jis būtų išregistruotas. Tai gali padaryti veterinarijos gydytojas arba pats šeimininkas prisijungęs prie sistemos.
- Jei gyvūno neketinate vežti į veterinarijos kliniką, reikia patiems tinkamai sutvarkyti gyvūno kūną. Jo negalima tiesiog išmesti ar užkasti bet kur. Būtina elgtis atsakingai ir atsižvelgti į pagarbą augintiniui, visuomenės sveikatos apsaugą bei aplinkosaugos reikalavimus.
- Pasirinkti vieną iš teisėtų atsisveikinimo būdų: kremavimą, savarankišką laidojimą specialioje vietoje arba perduoti gyvūno kūną utilizacijai.
Gyvūnų laidojimas: augintinio palaikų tvarkymas ir galimybės
Jei gyvūnas nugaišo namuose ir iškart negalite jo laidoti ar perduoti kremavimui, reikėtų gyvūno palaikus tinkamai sutvarkyti. Iki kol augintinį galėsite deramai palaidoti, apvyniokite kūnelį biologiškai suyrančia medžiaga (medvilnine antklode, popieriumi), vengiant plastiko. Palaikus laikykite vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 24–48 valandas, kad nesukeltų nemalonių kvapų ar infekcijų pavojaus. Vėliau galima savarankiškai gyvūną palaidoti arba kūną perduoti gyvūnų kremavimo paslaugas siūlančioms institucijoms.
Nusprendus augintinio amžinojo poilsio klausimus perduoti specializuotoms įmonėms, susisiekus dažniausiai už papildomą mokestį įmonės pačios atvyksta atsiimti gyvūno kūno. Vėliau pasirenkamas kremavimo būdas (individualus ar bendras) bei aptariama laidojimo procedūra. Šį variantą šeimininkai pasirenka dėl higienos sumetimų, paprastesnio atsisveikinimo ar emocinių priežasčių. Pelenus iš augintinio palaikų galima laikyti urnoje, išberti mėgstamoje vietoje ar net įamžinti kitais būdais.
Visai kitokių veiksmų reikia imtis, jeigu gyvūnėlis mirė dėl infekcinės ligos ar neaiškiomis aplinkybėmis. Tokiu atveju būtina, kad augintinio palaikus utilizuotų specializuotos institucijos. Esant šiai situacijai kreipkitės į VMVT, ar į veterinarinės sanitarijos įmones, tvarkančias gyvūnines atliekas, ar veterinarijos klinikas.
Savarankiškas gyvūnų laidojimas savo sklype ar gyvūnų kapinėse
Gyvūnų laidojimas turėtų būti toks pat pagarbus ritualas kaip ir laidojant žmogų. Čia svarbus ne tik dėmesys augintinio palaikams, bet ir būtinybė laikytis teisės aktuose numatytų aplinkosaugos taisyklių. Štai ką būtina žinoti, norint patiems atsisveikinti su gyvūno kūnu:
- Naminio gyvūno kūno negalima laidoti bet kur, ypač draudžiama laidoti miške, prie vandens telkinių. Taip pat pagal teisės aktus ir sanitarines normas visiškas tabu turėtų būti nugaišusio gyvūno išmetimas į buitinių atliekų konteinerį ar kūno palikimas lauke. Laidoti gyvūnėlį valstybinėje ar savivaldybės žemėje be leidimo, miesto teritorijoje, viešoje vietoje draudžia įstatymai.
- Gyvūnus galima laidoti tik specialiai tam skirtose gyvūnų kapinėse, kurių Lietuvoje yra labai nedaug. Pasidomėkite, kurios gyvūnų kapinės jūsų regione yra legalios ir, jei reikia, kreipkitės leidimo į savivaldybę.
- Leidimo laidoti gyvūną savo privačiame sklype paprastai nereikia, tačiau ši žemė turi būti nuosava. Savam sklype taip pat negalima laidoti netoli vandens telkinių, šulinių ar melioracijos sistemų ir turi būti laikomasi atstumo nuo pastatų (ne arčiau kaip 1 m nuo ribos, 1 metro atstumą nuo gruntinio vandens lygio ir mažiausiai 50 cm gylyje). Nors ir turėdami kampelį gyvūnėliui palaidoti savame sklype, to nebus galima padaryti, jei augintinio mirties priežastis buvo užkrečiama liga.
Gyvūnų kapinės Lietuvoje
Lietuvoje veikia kelios oficialiai įregistruotos gyvūnų kapinės, kuriose galima legaliai laidoti augintinius. Štai sąrašas žinomų legalių jau veikiančių ir greitu metu pradedančių veiklą gyvūnų kapinių:
- Vilnius – Liudvinavo g. gyvūnų kapinės Paneriuose, netoli „Regitros“.
- Kaunas – Vainatrakio gyvūnų kapinės Rokų seniūnijoje.
- Jonavoje – Taurastos g. 37.
- Alytus – Užupiuose Vilties gatvėje.
- Akmenės rajone – Stipirkių kaimas, Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija.
- Anykščiai – Gegužės g. 28.
- Taip pat greitu metu planuojama steigti kapines Ukmergės rajone (Jogvilų kaime, Lyduokių seniūnijoje) bei Panevėžyje (K. Naruševičiaus ir V. Alanto gatvių sankirtoje).
Visada verta pasidomėti ir vadovautis tvarka ir taisyklėmis, galiojančiomis jūsų pasirinktose gyvūnų kapinėse.
Atsisveikinimo ceremonija su augintiniu – kokia ji?
Nors Lietuvoje nėra gilios tradicijos viešai atsisveikinti su naminiais gyvūnais, gyvūnų laidojimo kultūra pamažu formuojasi. Juk vis dėlto praradote būtybę, tapusią šeimos nariu.
Vieni iš dažnai pasirenkamų paminėjimų – surengiamos kuklios, asmeninės ceremonijos. Jų metu patys šeimininkai organizuoja trumpą atsisveikinimą, uždega žvakelę, skaito eilėraštį ar maldą.
Kiti renkasi papildomą paslaugą iš kai kurių gyvūnų laidojimo įmonių, siūlančių net ceremonijų organizavimą, urnų pasirinkimą, kapaviečių tvarkymą.
Taip pat laidojimo ritualus apima statomi paminklėliai gyvūnėlių kapinėse, įamžinimas su nuotraukomis, vardais ir trumpais atsisveikinimo žodžiais.
Privačiuose sklypuose šeimininkai, jei įmanoma, pasirenka sakrališkesnę teritorijos vietą (po berželiu ar kitu medeliu, prie akmens), pastato medinę ar metalinę lentelę, pasodina augalų. Kai kurie į kapavietę įdeda žaislų, antklodėlę ar kitų gyvūno mėgtų daiktų.
Šaltiniai:
https://ismain.vic.lt/AugintiniaiPublic
https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/leidimas-laidoti-vainatrakio-gyvunu-kapinese/
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.260879/asr
https://vmvt.lt/node/1633?language=lt
https://www.akmene.lt/naujienos/akmeniskiai-turi-galimybe-savo-naminius-augintinius-palaidoti-legaliose-gyvunu-kapinese/5852
https://www.ukmerge.lt/naujienos/ukmerges-rajone-bus-steigiamos-kapines-gyvunams/?lang=lt
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
