Šiemet stačiatikių ir katalikų Velykos sutampa – abi konfesijos didžiausią krikščionišką šventę minės balandžio 20 dieną. Tai gana retas reiškinys, kurį verta paminėti, nes dažniausiai šių konfesijų Velykų datos skiriasi.
Kodėl skiriasi Velykų datos?
Stačiatikių ir katalikų Velykų datų skirtumas kyla dėl skirtingų kalendorių naudojimo. Katalikai Velykų datą skaičiuoja pagal Grigaliaus kalendorių, kurį 1582 metais įvedė popiežius Grigalius XIII, o stačiatikiai – pagal Julijaus kalendorių, kuris buvo įvestas dar Julijaus Cezario laikais 45 m. pr. Kr.
Julijaus kalendorius laikui bėgant atsilieka nuo Grigaliaus – XXI amžiuje šis skirtumas siekia 13 dienų. Todėl nors abi konfesijos sutaria, kad Velykos turi būti švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio, skaičiavimai skiriasi dėl skirtingų kalendorinių sistemų.
Stačiatikių bažnyčia taip pat laikosi taisyklės, kad Velykos niekada negali būti švenčiamos anksčiau nei žydų Pascha ar tą pačią dieną. Tai dar viena priežastis, kodėl kartais datos nesutampa.
Stačiatikių Velykų ypatumai
Stačiatikių Velykos, dar vadinamos Pascha, yra svarbiausia metų šventė, vadinama „švenčių švente“ ir „iškilmių iškilme“. Ši šventė turi gilias tradicijas ir unikalius papročius:
Griežtas pasninkas ir pasiruošimas
Prieš Velykas stačiatikiai laikosi Didžiojo pasninko, kuris trunka 40 dienų. Paskutinė savaitė prieš Velykas, vadinama Didžiąja savaite, yra ypač svarbi – tikintieji dalyvauja ilgose pamaldose, apmąsto Kristaus kančią ir ruošiasi Prisikėlimo šventei.
Velykų naktis ir liturgija
Velykų naktis prasideda iškilminga procesija aplink bažnyčią, simbolizuojančia moterų kelionę prie Kristaus kapo. Vidurnaktį paskelbiama žinia „Kristus prisikėlė!“ („Христос воскресе!“), į kurią atsakoma „Tikrai prisikėlė!“ („Воистину воскресе!“). Šis pasveikinimas tarp tikinčiųjų naudojamas visą Velykų laikotarpį, kuris tęsiasi 40 dienų iki Kristaus Dangun žengimo.
Kulinarinės tradicijos
Stačiatikių Velykų stalas garsėja ypatingais patiekalais. Kulič – tai saldus, cilindrinis pyragas, simbolizuojantis Kristaus prisikėlimą. Pascha – piramidės formos varškės desertas, papuoštas krikščioniškais simboliais, raidėmis XB (Христос Воскресе). Neatskiriama tradicija – kiaušinių dažymas, dažniausiai raudonai, simbolizuojant Kristaus kraują ir gyvenimą.
Bendra bendruomenės šventė
Velykos stačiatikiams yra ne tik religinė, bet ir bendruomenės šventė. Po vidurnakčio liturgijos tikintieji dalinasi maistu, sveikina vieni kitus, daužia margučius. Šeimos renkasi prie šventinio stalo, lanko artimuosius, dalinasi džiaugsmu.
Šių metų išskirtinumas
2025-ųjų metų stačiatikių ir katalikų Velykų sutapimas (balandžio 20 d.) yra simboliškas ekumeninės vienybės ženklas. Nors abi konfesijos turi skirtingus liturginius kalendorius ir tradicijas, bendras svarbiausios krikščioniškos šventės minėjimas primena apie pagrindinį tikėjimo aspektą – Kristaus prisikėlimą – kuris vienija visus krikščionis.
Kitais metais datos vėl išsiskirs, ir turėsime progą švęsti „dvejas Velykas“, kaip dažnai nutinka mūsų krašte, kur gyvena tiek katalikų, tiek stačiatikių konfesijų atstovai. Na, o vėl tą pačią dieną šią šventę abi bažnyčios švęs 2028 metais.
Velykų datų sutapimas primena, kad nepaisant skirtingų tradicijų ir kalendorių, krikščioniškos konfesijos dalinasi tuo pačiu tikėjimu ir didžiausia švente – Kristaus prisikėlimu, nešančiu viltį ir atsinaujinimą.
Ar žinote, kada Velykos? O kaip šią šventę švenčia kitos tautos?
