1. Tauragės pilis ir krašto muziejus SANTAKA.Tai istorinis statinys, kuri niekada neatliko pilims būdingų funkcijų. Muitinė, kalėjimas, mokykla, psichiatrinė ligoninė…. Ko tik nematė ir negirdėjo istorinio pastatų komplekso sienos…. O pilies bokštai – savotiška miesto vizitinė kortelė. Pilies pastatų ansamblyje įsikūręs inovatyvus krašto muziejus, kuris periodiškai eksponuoja vis naujas bei originalias parodas, rengia renginius ir kviečia aplankyti visus metus žaliuojančią obelį. Verta paminėti, kad pilis turi ir sąrgą – Taurą 😉
2. Tremties ir rezistencijos muziejus įkurtas buvusioje NKVD būstinėje. Rūsyje buvo kameros, o viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai. Muziejaus ekspozicijoje pasakojama apie tremtį, kalėjimus ir lagerius, apie krašto partizanų gyvenimą bei rezistentų kančias. Interaktyviame tardymo kambaryje lankytojai gali sudalyvauti tokiame tardyme patys. Muziejaus erdvėse įrengtas partizanų bunkeris-slėptuvė. Čia taip pat veikia Sąjūdžio ekspozicija, primenanti apie svarbius valstybei ir Tauragei įvykius, griūvant Sovietų sąjungai. Skausmu persmelktos sienos, bet išgirsti istorijas tikrai verta.
3. Konvencijos paminklas. Prie sunykusio tilto per Ežeruonos upelį stovi betoninis paminklas, menantis 1812 m. dviejų generolų sutartį. 1812 gruodžio 30 d. netoli Tauragės, Požerūnų malūne, buvo pasirašyta konvencija tarp Napoleono sąjungininko, Prūsijos armijos korpuso vado generolo leitenanto H.Jorko ir Rusijos armijos generolo majoro I. Dibičiaus. Ši konvencija, gavusi Tauragės konvencijos vardą, išgarsino Tauragę Europoje. Minint konvencijos pasirašymo 100-sias metines, 1912m. buvo pastatytas granito paminklas. 1944 m. rudenį sovietiniai kariai susprogdino paminklą. 1976-1977 m. pastatomas kitas, betoninis paminklas, Požerūnų kaime ant Ežeruonos kranto, greta tos vietos kur stovėjo istorinio įvykio liudytojas – Požerūnų malūnas.
4. Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas Pagramantyje – naujausias Tauragės rajono turistinis pasididžiavimas. Pakilkite laipteliais aukštyn ir pasjuskite gamtos didybę, dviejų skirtingų upių santaką, o nusileidę žemyn patikrinkite upių temperatūra, skirtumas Jus nustebins. Apskritai Pagramančio regioninis parkas garsėja kabančių tiltų gausa, įspūdingomis atodangomis, dar kitaip vadinamomis lietuviškaisiais kanjonais, bei įdomiausiomis legendomis.
5. Tauragės pašto pastatų kompleksas, kurį sudaro paštas, užeigos namas ir arklidės, – vienas seniausių mieste. Paštas Tauragėje įkurtas 1833m. Autentiškumą geriau išlaikė 1860m. sumūrytas pašto užeigos namas, kuriame buvo įrengtos ,,švarioji‘‘ – atvykstančių ponų ir ,,purvinoji‘‘ – tarnų, važnyčiotojų, paštininkų – poilsio salės. 1843 m spalio 10 d. komplekse buvo apsistojęs prancūzų rašytojas onorė de Balzakas, iš kur parašė laišką savo būsimai žmonai, Evelinai Hanskai į Sankt Peterburgą. Tai vienintelis laiškas, kurį Balzakas parašė Lietuvoje.
6. Švč. Trejybės bažnyčia. Ant aukšto Jūros upės kranto stovi Švč. Trejybės bažnyčia. Pirmieji Tauragės katalikų maldos namai, kaip ir pats miestas, paminėti 1507 m. Daugiausia tuomečio klebono Vincento Kemėšio (1865–1946) rūpesčiu statyta bažnyčia buvo pašventinta 1904 m. rugpjūčio 5 d.
Istorinis pastatas turi daug neoromaninio ir šiek tiek neoklasicistinio stiliaus bruožų, yra lotyniško kryžiaus plano su penkiasiene apside ir vienu aštuoniasieniu bokštu. Laikoma, kad bažnyčios projekto autorius – Liepojoje gyvenęs švedų tautybės architektas Karolis E. Strandmanas. Viduje yra trys lipdiniai altoriai, priderinti prie pastato išorės architektūros. Interjere išsiskiria puošnūs vargonai. 2023 m. prie bažnyčios pastatytas Lurdas – bendruomenės simbolis, įkvėpimo šaltinis, apmąstymų ir vienybės vieta.
7. M. Mažvydo bažnyčia. Tauragė buvo ir yra tradicinis Lietuvos evangelikų liuteronų centras. Pačiame miesto centre, Jono Kalvano parke, stovi Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1840–1843 m. Pagal architekto Karolio Gregotovičiaus projektą, tai neaukštas stačiakampio plano, griežtos struktūros ir santūrios formos akmens mūro pastatas su keturkampiu bokštu.
Bažnyčios pastatas sumūrytas iš skaldytų lauko akmenų. Interjeras, kaip ir fasadai, lakoniškas ir santūrus. Bažnyčios vidus asketiškai baltas, jame – išskirtinis akmeninis altorius, krikštykla ir mažoji sakykla. Altorinėje bažnyčios dalyje kabo 1946 m. sovietų karių kulkų pažymėtas paveikslas „Paskutinė vakarienė“ (Leonardo da Vinčio kopija). Virš paveikslo – Nukryžiuotojo skulptūra.
Martyno Mažvydo vardas šventovei suteiktas 1947 m., minint pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ 400 metų jubiliejų. Pastato fasadą nuo 1987 m. puošia tauragiškio tautodailininko Antano Bagdono (1928–2015) sukurtos ir nišose stovinčios varinės reformacijos pradininko Martyno Liuterio bei pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo skulptūros. Maldos namai jungia apie 1700 tikinčiųjų šeimų.
8. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras puoselėja tradicinių amatų kultūrą Tauragėje. Specialistų pagalba turėsite galimybę patys pasigaminti darbelį. Jūsų laukia siuvinėjimas kryželiu, riešinių mezgimas, nėrimas vašeliu, karoliukų vėrimas, floristikos menas. Pažintis ne tik su tradiciniais amatais, bet ir kulinariniu paveldu. Edukacijų metu būsite pavaišinti natūralių žolelių arbata.
9. Edukacija ,,Vėjo spalva – žalia‘‘. Tai pirmoji ir vienintelė edukacija Lietuvoje apie atsinaujinančią energetiką. Norite VR akinių pagalba pakilti į 220m. aukštį ir pamatyti ne tik jėgainės mechanizmus iš vidaus, bet ir visą horizontą? Prireiks drąsos! 2 val. trukmės edukacijoje Jūsų lauks pristatymas apie atsinaujinančią energetiką, pirmąjį hibridinį parką, galėsite patys pastatyti mini vėjo jėgainę ir pagaminti elektros, pasimatuoti energetiko profesiją, na ir kaip gi be darnių prizų.
10. Tauragės geležinkelio stoties rūmai, pastatyti 1928 m. prie Tremtinių kelio gatvės, akį traukia savo šviesiais fasadais. Tai vertingos architektūros, Edmundo A. Fryko projektuotas, puošnus, istorinis rūmas, turintis ir moderno elementų. Autentiškos iš lauko matomos metalinės detalės, viduje – grindų plytelės, laiptų turėklai, kai kur net tebekaba senosios emaliuotos lentelės su informaciniais užrašais. Geležinkelio stotis, jos peronas, tai ypač skaudžių Tauragės istorijos momentų liudininkai. 1941 m. birželio 14-ąją čia pirmą kartą buvo atidengti gyvuliniai vagonai tremtiniams. Iš viso į lagerius ar tremtį buvo išvežti 439 žmonės.
