Angių įkandimai Lietuvoje nėra dažni, tačiau vasaros metu, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, tokių situacijų tikimybė išauga. Lietuvoje gyvena vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis, kurios įkandimas gali būti pavojingas sveikatai. Svarbu žinoti, kaip elgtis tokiu atveju.
Pirmos pagalbos veiksmai
Svarbiausias dalykas – išlaikyti ramybę. Paniką sukėlęs organizmas greitina širdies ritmą, o tai spartina nuodų plitimą kraujyje. Nukentėjusįjį reikia nedelsiant paguldyti ir užtikrinti, kad įkandimo vieta būtų žemiau širdies lygio. Tai sulėtina nuodų plitimą po organizmą.
Reikia nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą arba skubiai vežti nukentėjusįjį į artimiausią ligoninę. Lietuvoje yra priešnuodžiai angių nuodams, tačiau juos galima gauti tik medicinos įstaigose. Laiko faktorius čia kritiškai svarbus – kuo greičiau suteikta medicininė pagalba, tuo mažesni padariniai sveikatai.
Įkandimo vietą reikia nuplauti švariu vandeniu ir uždėti sterilų tvarstį. Jokiu būdu negalima bandyti išsiurbti nuodų, perpjauti žaizdos ar deginti jos ugnimi. Šie liaudies metodai ne tik nepadeda, bet ir gali dar labiau pakenkti.
Ko tikrai nereikėtų daryti
Alkoholis kategoriškai draudžiamas – jis išplečia kraujagysles ir pagreitina nuodų plitimą. Taip pat negalima duoti kofeino turinčių gėrimų ar vaistų be gydytojo žinios. Turniketas ar pabandymas suveržti galūnę virš įkandimo vietos taip pat gali sukelti nekrozę ir sunkinančių komplikacijų.
Ledas ar šalčio kompresai nerekomenduojami, nes jie sunkina kraujotaką ir gali pabloginti situaciją. Nukentėjusiojo nereikia versti judėti ar vaikščioti – fizinė veikla pagreitina kraujotaką ir nuodų plitimą.
Angių nuodų poveikis
Angies nuodai pirmiausia paveiks nervų sistemą. Pirmieji simptomai gali pasireikšti po 15–60 minučių: svaigulys, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimas. Vėliau gali sutrikti kvėpavimas, pradėti tirpti galūnės, atsirasti kalbos sutrikimų.
Sunkesniais atvejais gali išsivystyti paralyžius, kuris prasideda nuo akių raumenų ir plinta žemyn. Kritiniais atvejais gali sutrikti kvėpavimo centras, todėl gali prireikti dirbtinio kvėpavimo palaikymo.
Prevencijos priemonės
Lietuvos miškuose angys gyvena sausose, saulėtose vietose – pievose, krūmynuose, miško paklotėse. Jos vengia žmonių ir kanda tik pajutusios grėsmę. Miške reikia dėvėti uždarus batus ir ilgas kelnes, o būnant sąlyginai pavojingose vietose – judėti triukšmingai, kad gyvatės spėtų pasitraukti.
Jei pamatėte angį, niekada nebandykite jos gaudyti ar žudyti. Angys yra naudingos, nes minta graužikais. Paprasčiausiai reikia apsisukti ir eiti savu keliu.
Angių įkandimai Lietuvoje yra reti, tačiau gali būti pavojingi gyvybei. Svarbiausias dalykas – ramybė, skubus kreipimasis į medikus ir teisingų pirmosios pagalbos veiksmų atlikimas. Prevencija visada geresnė už gydymą – atsargumas gamtoje ir tinkama apranga gali apsaugoti nuo nemalonių situacijų.
Ar žinote, ką daryti sutikus mešką? Kaip išvengti pavojaus Lietuvos miškuose?
