Nuo seniausių laikų žmonės svajojo apie galimybę skraidyti kaip paukščiai. Senovės mitai apie Dedalą ir Ikarą, angelų simboliai, kurie dažnai vaizduojami su sparnais, bei šiuolaikiniai superherojai, tokie kaip Superman‘as, rodo mūsų neišblėstantį susižavėjimą skrydžiu. Tačiau, jei iš tikrųjų žmonės skraidytų, kokio dydžio sparnų jiems reikėtų, kad tai būtų įmanoma?
Sparnų dydis pagal žmogaus svorį
Norint apskaičiuoti, kokio dydžio sparnai būtų reikalingi žmogui, pirmiausia reikia suprasti skrydžio principus. Paukščiai ir šikšnosparniai turi lengvus, tuščiavidurius kaulus ir išvystytus raumenis, kurie leidžia jiems pakelti savo kūno svorį. Tuo tarpu žmonės neturi šių gamtos suteiktų privalumų, todėl sparnai turėtų būti žymiai didesni ir tvirtesni.
Biologai atliko įvairius skaičiavimus ir nustatė, kad vidutinio 70 kg žmogaus sparnai turėtų būti apie 6 metrų ilgio. Tačiau net ir tokių didelių sparnų nepakaktų skrydžiui be papildomų kūno pokyčių. Be tinkamų raumenų, kūno masės ir energijos tiekimo, būtų būtina modifikuoti žmogaus anatomiją, kad jis galėtų išlaikyti ir judinti tokius milžiniškus sparnus.
Kokie sparnai būtų tinkamiausi?
Vaizduotėje dažnai atsiranda plunksnuoti sparnai, panašūs į paukščių ar angelų. Tačiau tokie sparnai būtų labai sudėtingi biomechaniškai ir reikalautų didelės energijos sąnaudos. Mokslininkai teigia, kad realistiškesnis variantas būtų membraniniai sparnai, panašūs į šikšnosparnių. Tokie sparnai būtų lankstesni, juos būtų galima išskleisti naudojant visą rankų ilgį, o jų plotas būtų pakankamas skrydžiui, užtikrinant tinkamą kėlimo jėgą.
Žmogaus skraidymui reikalinga raumenų masė ir energija
Kitas iššūkis, kylantis norint skraidyti, būtų raumenų jėga. Paukščiai ir šikšnosparniai turi itin stiprius krūtinės raumenis, kurie sudaro apie 16–30 % jų kūno masės. Jei žmonės nori pakilti į orą, jų raumenų masė turėtų būti daug didesnė, o krūtinės raumenys – ypač stiprūs. Tai reikštų, kad žmonės turėtų būti itin raumeningi, panašūs į kultūristus, su labai stipria nugaros ir pečių dalies raumenų sistema.
Be to, skrydžiui reikėtų milžiniško kiekio energijos. Paukščiai nuolat suvartoja daugybę kalorijų, kad galėtų išlaikyti save ore. Žmogaus organizmas turėtų turėti galimybę greitai ir efektyviai metabolizuoti maistą, kad užtikrintų energiją nuolatiniam skrydžiui, galbūt net daugiau nei intensyvus fizinis krūvis sportuojant.
Jei žmonės skraidytų, kaip jie pakiltų į orą?
Pakilti nuo žemės yra vienas iš didžiausių iššūkių, nes tiesiogiai atitrūkti nuo žemės, kaip tai daro paukščiai ar šikšnosparniai, būtų labai sudėtinga. Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti keturpėdė pradžia, kai žmogus, atsispirdamas nuo žemės visomis galūnėmis, kaip tai daro kai kurie šikšnosparniai ar atlikdavo priešistoriniai pterozaurai, galėtų įgyti reikalingą pagreitį. Tai padėtų sukurti pakankamą jėgą, kad žmogus galėtų pakilti į orą.
Ar realu, kad žmonės kada nors skraidys?
Natūralus žmonių skrydis, be technologijų pagalbos, vargu ar taps įmanomas. Mūsų kūnai nėra pritaikyti tokiems pokyčiams, o evoliucija per artimiausius tūkstantmečius vargu ar mus aprūpins reikalingais anatominiais „patobulinimais“. Vis dėlto, mokslas ir technologijos nuolat tobulėja, ir galbūt vieną dieną biomechaniniai sparnai ar kitos technologijos leis žmonėms skraidyti be lėktuvų ar parašiutų. Galbūt ateityje pasieksime naujų aukštumų ir iš tikrųjų tapsime ore skraidančia rūšimi, tik šiek tiek kitokiu, technologiniu būdu nei paukščiai.
Svajonės apie skrydį nesibaigia tik mituose ir fantastinėse istorijose – jos įkvepia mokslininkus ir išradėjus ieškoti naujų kelių į neįtikėtiną žmogaus laisvę skraidyti, nors ir nusižengiant natūraliems biologiniams principams.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/health/if-humans-could-fly-how-big-would-our-wings-be
- https://curiousmatrix.com/what-if-humans-had-wings/
- https://guernseydonkey.com/if-humans-could-fly-how-big-would-their-wings-have-to-be/
Nuotraukos asociatyvinės ©canva, jei nenurodyta kitaip.
