Nors dažnai save vadiname protingiausia rūšimi Žemėje, gamta sugeba mus nustebinti. Tyrimai rodo, kad daugelis gyvūnų demonstruoja stulbinančius protinius gebėjimus, kartais net pranokstančius žmogaus galimybes. Mokslininkai ilgą laiką bandė tyrinėti gyvūnų intelektą, nors tai nėra paprasta – juk skirtingos rūšys išvystė unikalius būdus prisitaikyti prie savo aplinkos. Štai netikėti gyvūnai, kurių protiniai gebėjimai gali priversti mus nusistebėti.
Šimpanzės – atminties čempionai
Šimpanzių gebėjimai seniai domina mokslininkus, tačiau jų atmintis išties pranoksta lūkesčius. Eksperimentuose, kai po spalvotais dėžutėmis slepiamas maistas ir po 15 sekundžių pertraukos reikia prisiminti, kur jis buvo, šimpanzės vidutiniškai prisimena 4 objektus, o geriausios – net 7. Tai prilygsta žmonių rezultatams.
Tačiau ypatingo dėmesio nusipelno šimpanzė vardu Ajumu. Ji ne tik prisimena, bet ir lenktyniauja su žmonėmis greito įsiminimo užduotyse. Kai ekrane trumpai (vos penktadalį sekundės) rodomi skaičiai, kurie vėliau paslepiami po baltais kvadratais, Ajumu geba atgaminti net 9 skaičių sekas, kai tuo tarpu žmonės šioje užduotyje dažnai suklysta. Nepaisant to, kol kas filmo „Beždžionių planeta“ scenarijai išlieka tik fantastika.
Drambliai ir komandinis darbas
Dramblių smegenys tris kartus didesnės už žmogaus, o nervų ląstelių jose taip pat triskart daugiau. Šie gyvūnai žinomi dėl savo gebėjimo mokytis mėgdžiojant, jausti užuojautą ir net rūpintis silpnesniais savo bandos nariais – savybės, kurios gyvūnijoje gana retos.
Ypač įdomu tai, kad drambliai puikiai supranta bendradarbiavimo svarbą. Mokslininkų eksperimentuose maistas būdavo įdedamas į dėžę, kurią atidaryti galima tik dviem drambliams vienu metu traukiant atskiras virves. Drambliai greitai suprato užduotį ir, dar įdomiau, nė nebandydavo traukti virvių, jei šalia nebūdavo kito dramblio. Taigi, jei ieškote pagalbininko sudėtingam projektui – gal verta pasitelkti dramblį!
Papūgos – ne tik plepios, bet ir protingos
Papūgos garsėja gebėjimu pamėgdžioti žmogaus kalbą, tačiau kai kurios iš jų ne tik kartoja žodžius, bet ir supranta, ką sako. Ryškiausias pavyzdys – papūga Aleksas, kurio vardas buvo akronimas „Avian Language Experiment“ (Paukščių kalbos eksperimentas). Šis nepaprastas paukštis sugebėjo teisingai atsakyti į klausimus, skirtus šešiamečiams vaikams, ir dėl to buvo pramintas „papūgų Einšteinu“.
Aleksas atpažindavo spalvas ir formas, atsakydavo į klausimus apie jam rodomus daiktus. Jis žinojo, kaip įvardyti įvairius objektus, ir netgi lyginti juos naudojant sąvokas „didesnis“ ir „mažesnis“. Kai mokslininkai dirbo su kitomis laboratorijos papūgomis, Aleksas dažnai atsakydavo už jas ir liepdavo joms „sakyti geriau“. Tyrėjai manė, kad emociškai jis buvo dvejų metų vaiko lygio. Deja, Aleksas netikėtai mirė būdamas 31 metų, ir mokslininkai teigia, kad jis dar nebuvo pasiekęs viso savo potencialo.
Delfinai – mėgdžiojimo meistrai
Nors neturi rankų ar kojų, delfinai sugeba pamėgdžioti žmogaus judesius – tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma. Šimpanzės gali mėgdžioti žmones, nes turi panašias galūnes, tačiau delfinai tai daro naudodami savo pelekus ir uodegą.
Jei žmogus plūduriuoja vandenyje ant nugaros, delfinas gali jį pamėgdžioti. Jei žmogus sukryžiuoja rankas, delfinas gali atkartoti šį judesį savo pelekais. Dar įspūdingiau tai, kad delfinai gali mėgdžioti žmogaus veiksmus net būdami „užrištomis akimis“ – su specialiais akiniais, dengiančiais jų akis. Tai rodo, kad jie naudoja ne tik regą, bet ir kitus išvystytus pojūčius.
Paukščiai, kurie planuoja ateitį
Gebėjimas planuoti ateitį dažnai laikomas išskirtiniu žmonių bruožu – mes galime atsisakyti trumpalaikės naudos dėl didesnės naudos ateityje. Tačiau vakarinis mėlynasis kėkštas (Aphelocoma californica) taip pat sugeba tai daryti.
Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu paukščiams leido prieiti prie maisto ir jį suvalgyti, o po to davė laiko pasislėpti dalį maisto ateičiai. Paukščiai galėjo pirmiausia pavalgyti, kad esama emocinė būsena (alkis) nedarytų įtakos jų sprendimui kaupti maistą. Kėkštai pasirinko slėpti maistą kitam rytui, parodydami, kad jie galvoja ne tik apie dabartį, bet ir apie ateitį.
Kiaulės – veidrodžių meistrės
Veidrodžio naudojimas dažnai laikomas savęs atpažinimo įrodymu. Nedaugelis gyvūnų iš tiesų sugeba tai padaryti. Jei pabandysite pastatyti savo augintinį priešais veidrodį, jis gali net supykti, manydamas, kad į jo teritoriją įsibrovė kitas gyvūnas. Kiaulės, kita vertus, sugeba naudoti veidrodžius net sudėtingesniems uždaviniams.
Eksperimento metu kiaulėms buvo leista apie 5 valandas praleisti su veidrodžiu jų garde, kad priprastų prie jo veikimo. Po to maisto dubenėlis buvo padėtas tokioje vietoje, kurią kiaulė galėjo matyti tik per veidrodį. Beveik visos tirtos kiaulės greitai surado maistą. Tai įspūdinga, nes reiškia, kad jos ne tik atpažino maistą veidrodyje, bet ir suprato, kad tai yra tikrovės atspindys, bei sugebėjo naudoti veidrodį aplinkos ypatybėms identifikuoti.
Bonobai – bendravimo meistrai
Panašiai kaip šimpanzės, bonobai (mažosios šimpanzės) taip pat geba atlikti veiklas, kurios pranoksta lūkesčius. Ypač įdomus yra bonobas vardu Kanzi, kuris išmoko ženklų kalbą ir simbolius bendravimui. Dar įspūdingiau, kad Kanzi išmoko dalį ženklų kalbos tiesiog žiūrėdamas vaizdo įrašą su kitu protingu gyvūnu – gorila Koko. Naudodamasis išmoktais simboliais, jis gali bendrauti su tyrėjais.
Kanzi ne tik geba bendrauti, bet ir išmoko galąsti akmenis, kad nupjautų virves ir pasiektų maistą. Be to, Kanzi ir kai kurie kiti bonobai išmoko „gaminti“ naudodamiesi orkaite be jokių tyrėjų nurodymų. Tai patvirtina mintį, kad gyvūnai ne tik gali išmokti gaminti, bet ir atidėti valgymą, kad pagerintų maisto kokybę.
Karvės – natūralios mokinės
Gali nustebinti, kad karvės – gyvūnai, kurie nėra žinomi dėl savo intelekto – taip pat patenka į šį sąrašą. Kai matome karves laukuose, atrodo, kad jos tiesiog beprasmiškai vaikščioja ir atrajoja žolę. Tačiau nustebsite sužinoję, kad karvės turi socialinius ratus – vengia karvių, kurios su jomis elgėsi nemaloniai, ir draugauja su tomis, kurios buvo malonios. Tai rodo, kad karvės galbūt supranta apie socialinius santykius daugiau nei kai kurie žmonės!
Įdomu ir tai, kad kai tyrėjai apdovanodavo karves skanėstu už gerai atliktą užduotį, jų širdies ritmas padidėdavo ir jos tapdavo energingesnės, palyginti su atvejais, kai tiesiog gaudavo atlygį be priežasties. Tai rodo, kad, panašiai kaip ir žmonės, karvės labiau vertina apdovanojimą už nuveiktą darbą, o ne atsitiktinį atlygį.
Aštuonkojai – meistriški pamėgdžiotojai
Aštuonkojai skiriasi nuo kitų šio sąrašo gyvūnų, nes yra ne žinduoliai, o bestuburiai, tačiau nesileiskite suklaidinami. Aštuonkojai yra protingiausi bestuburiai pasaulyje, naudojantys savo keistos formos kūną problemoms spręsti unikaliais būdais. Pavyzdžiui, aštuonkojis gali sugriebti stiklainį ir naudoti savo ypač lanksčius čiuptuvus jam atidaryti, kad pasiektų viduje esantį maistą. Tai gali neatrodyti kaip didelio intelekto reikalaujantis veiksmas, tačiau svarbu prisiminti, kad stiklainiai sukurti atidaryti rankomis su nykščiais, kurių aštuonkojai neturi.
Tačiau tai dar ne viskas – aštuonkojai–pamėgdžiotojai sugeba sėkmingai kopijuoti kitus gyvūnus, kad atbaidytų plėšrūnus. Tai reiškia, kad pamatę kitą būtybę, jie gali pritaikyti savo kūną, kad atrodytų panašiai. Šiam įgūdžiui reikia ne tik žinojimo apie savo kūną, bet ir gebėjimo išmokti, kaip atrodo kitos būtybės.
Žiurkės – labirintų meistrai
Visi žino apie žiurkes labirintuose – klasikinį eksperimentą, kai viename gale padedamas sūris, kitame – žiurkė, ir žiūrima, ar ji gali išspręsti šią užduotį. Bet ar žinojote, kad tai rodo gana aukštą intelekto lygį? Norėdamos tai padaryti, žiurkės turi apdoroti daugybę jutimų signalų ir analizuoti aplinką, kad surastų kelią iš sudėtingų erdvių.
Dar nuostabiau, kad panašiai kaip drambliai, žiurkės demonstruoja altruizmą – padeda kitiems savo rūšies nariams. Taigi, kitą kartą pamatę žiurkę, prisiminkite – ji galbūt skuba padėti draugui!
Nors šie gyvūnai demonstruoja stulbinančius gebėjimus, žmogaus protas vis dar unikalus – sugebame kurti kultūrą, mokslą ir technologijas. Tačiau pripažindami kitų gyvūnų intelektą, galime geriau suprasti evoliucijos kelią ir mūsų pačių vietą šiame nuostabiame gyvybės tinkle.
Šaltiniai:
- https://listverse.com/2021/04/01/10-amazing-ways-that-animals-are-smarter-than-you-may-realise/
- https://sentientmedia.org/which-animals-are-most-intelligent/
- https://www.ultimatekilimanjaro.com/the-15-smartest-animals-in-the-world/
Nuotraukų šaltinis: canva.
