Kaip apie daugelį Jungtinių Amerikos Valstijų istorijos dalykų, taip ir apie 1861-1865 m. pilietinį karą daugelis žinome iš populiariosios kultūros. Iš filmo „Patriotas“ su Mel Gibson, iš „Simpsonų“, iš įvairių dokumentinių ir vaidybinių filmų ir serialų, iš grožinės literatūros, dainų ir t.t.
Karo išvakarėse JAV buvo įkaitusios ir draskomos gilių prieštarų. Industrializuota Šiaurė ir žemės ūkiu su vergų darbu platancijose gyvi Pietūs. Pietų noras atsiskirti ir Šiaurės siekis išlaikyti JAV vientisumą bei panaikinti vergovę. O kur dar visi religiniai, švietimo, kultūriniai, politiniai skirtumai, dešimtmečiais tik didinę prarają tarp Šiaurės ir Pietų. Tačiau labiausiai skaldė požiūris į vergovę, kurią Šiaurė norėjo panaikinti visiems laikams. Atrodė, kad Konfederatų Pietūs ir Sąjungos Šiaurė nesugyvens niekada.
Karo veiksmus 1861 m. balandį pradėjo konfederatai ir kurį laiką kovėsi sėkmingiau. Tik 1862 m. rudenį Sąjunga perėjo į kontrpuolimą. 1863 m. liepą, laimėjusi didžiausią JAV pilietinio karo mūšį Gettysburge, Sąjunga palaipsniui užvaldė Misisipės pakrantę, užėmė pietinę Džordžijos valstiją ir toliau spaudė konfederatus. Prasidėjusioms deryboms neduodant rezultatų, Sąjunga dar užėmė Šiaurės ir Pietų Karolinos valstijas, o 1865 m. balandžio pirmosios dienomis – ir konfederatų sostinę Ričmondą Virdžinijos valstijoje.
Konfederatams nebeliko kur trauktis ir balandžio 9 d. generolas Robert E. Lee (1807-1870), Šiaurės Virdžinijos Armijos vadas, Virdžinijoje pasirašė kapituliacijos aktą ir pilietinis karas baigėsi. Vietomis kareiviai dar susiremdavo, bet tai jau buvo pabaiga. Paskutinis iš aukščiausių Konfederacijos generolų – o jų karo pabaigoje tebuvo septyni – pasidavė generolas Edmund Kirby Smith (1824-1893). Ir tai nutiko prieš 160 metų, 1865 m. birželio 2 d., Galvestone, Teksaso valstijoje.
Sąjungos pusėje kariavo apie 2 milijonus kareivių (žuvo per 3500000), Konfederacijos pusėje – apie 1,5 milijono kareivių (žuvo per 320000). Karas ne tik panaikino vergiją, bet ir leido atkurti Valstijų vienybę ir daugiau valstijų bandymų atsiskirti ar ginčytis dėl suverenumo nebebuvo. Prezidentui Abraham Lincoln (1809-1865) pavyko panaikinti vergovę ir išlaikyti Valstijų vientisumą, tačiau jis pats buvo nužudytas nepraėjus nė savaitei nuo pilietinio karo pabaigos.
O ar žinojote, kad JAV pilietiniame kare taip pat kovėsi ir lietuviai, ir lenkai? Daugelis jų buvo 1830-1831 m. Lietuvos ir Lenkijos sukilimo prieš Rusijos imperijos priespaudą dalyviai, išvykę į JAV. Priskaičiuojama, kad Konfederacijos kariuomenėje jų buvo 44, Sąjungos daliniuose – daugiau, vien tik Niujorko valstijos daliniuose minima 411 lietuvių.
Išeivijos istorikas Kostas Jurgėla (1904-1988) pateikia tokias amerikanizuotas karių pavardes: Francesco Borovas iš Drusėnų, Utenos apskr., Joseph Bullat (Bulota) iš Prienų, Adam Jaseydis iš Marijampolės, Adam Madiosaidis (Matijošaitis), Anton Ronatis iš Marijampolės, Frederic Adomeith (Adomaitis), George S. Balthis, George Balthus, John C. Baltrus, Henry Bechinsky, Casimer Bazin, Philip Bobel, Stephen Chawplaoski (Čeplauskas?), Richard Chaychis (Čeičys/Čeičis), John Herkus ir daugelio kitų.
K. Jurgėlos straipsnį „Lietuviai Amerikoje prieš masinę imigraciją ir tautinį atgimimą“ su išsamesniu karių pavardžių sąrašu rasite čia. O taip pat K. Jurgėla yra parašęs straipsnį apie JAV pilietiniame kare kariavusį kapitoną Aleksandą Bielasi-Beleckį. Tai buvo 1830-1831 m. sukilėlis, kovojęs Vilniaus-Panevėžio-Šiaulių bare, pačioje Lenkijoje. K. Jurgėla rašo, kad tai buvęs karo inžinierius štabo karininkas, vedęs dalinį prieš priešo bateriją ir žuvęs nuo patrankų sviedinių.
2020 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus almanachui Nr. 14 mūsų kolega muziejininkas Deividas Bankus parengė straipsnį „Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo įtaka pasaulio karybos raidai“, kuriame daug plačiau pasakoja įvairius įdomius dalykus. Kviečiame skaityti – almanachą galite rasti paspaudę nuorodą.
Turtingame Vytauto Didžiojo karo muziejaus ginklų rinkinyje saugomi įvairūs šaunamieji ginklai, kokie buvo naudojami JAV pilietiniame kare. Tai yra ir revolveriai, ir stambaus kalibro šautuvai, gaminti aplink JAV pilietinio karo laiką. Kai kurie ginklų modeliai buvo naudojami ir 1863-1864 m. Lietuvos ir Lenkijos sukilime.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikų informacija
