Europa – tai tikras kalbų lobynas, kurį sudaro daugiau nei 200 kalbų. Skirtingos kalbų šeimos, unikalūs tarimai ir kultūros susijungia, kurdamos vieną iš įdomiausių pasaulio lingvistinių peizažų. Bet kuo ypatingos Europos kalbos? Kokios istorijos slypi už šios įvairovės?
Europos kalbų šeimos: kas slypi po paviršiumi?
Europos kalbų įvairovė daugiausia paremta trimis pagrindinėmis kalbų šeimomis:
- Indoeuropiečių kalbų šeima, apimanti daugumą kalbų, tokių kaip anglų, vokiečių, rusų, italų ir lietuvių.
- Uralo kalbų šeima, kuriai priklauso suomių, estų ir vengrų kalbos.
- Altajų kalbų šeima, atstovaujama turkų bei kai kurių Kaukazo regiono kalbų.
Be šių didžiųjų šeimų, Europoje taip pat egzistuoja mažų kalbų grupės, tokios kaip baskų kalba – viena seniausių ir paslaptingiausių kalbų pasaulyje, neturinti giminingų kalbų.
Didžiulė indoeuropiečių kalbų įtaka
Indoeuropiečių kalbų šeima apima apie 46 % pasaulio gyventojų, tačiau jos išplitimas toli gražu neapsiriboja Europa. Daugelis indoeuropiečių kalbų kilę iš bendros prokalbės, kuria, kaip manoma, buvo kalbama maždaug prieš 6000 metų dabartinės Ukrainos ar Rusijos teritorijoje. Iš šios prokalbės išsivystė visos dabartinės Europos kalbos, nuo lietuvių iki airių.
Įdomūs ir mažai žinomi faktai apie Europos kalbas
-
Didžiausias kalbų „archipelagas“ pasaulyje
Europa – tai kalbų lobynas, kurioje klesti daugiau nei 200 kalbų. Šis skaičius atspindi ne tik kalbų turtingumą, bet ir unikalų kiekvienos kultūros identitetą.
-
Ilgiausi pavadinimai ir unikalūs simboliai
Velsiečių kalba gali pasigirti vienu ilgiausių vietovardžių pasaulyje: Llanfairpwllgwyngyllgogerychwyrndrobwllllantysiliogogogoch. Jo reikšmė? „Šv. Mergelės Marijos bažnyčia tuščiavidurių lazdynų dauboje šalia sūkurinio upės slenksčio netoli Šv. Tysilio bažnyčios raudonojo urvo.“
Tuo tarpu islandų kalba išlaikė raidę „Þ“ (thorn), o lenkų kalba turi raidę „Ł“, kuri tariama kaip angliškas „w“.
-
Daugiau nei viena oficiali norma
Norvegų kalba turi dvi oficialias rašybos normas: bokmål ir nynorsk, kurios atspindi tiek danų, tiek vietinių dialektų įtaką.
-
Esperanto – dirbtinė Europos kalba
XIX a. Ludwiko Zamenhofo sukurta esperanto kalba buvo siekis sukurti universalią bendravimo priemonę. Nors ji netapo pagrindine pasaulio kalba, ja kalba apie 2 milijonus žmonių visame pasaulyje.
-
Atgaivinta hebrajų kalba
Hebrajų kalba yra vienintelis istorijoje atvejis, kai „negyva“ kalba buvo sėkmingai atgaivinta. Dabar ji yra Izraelio valstybinė kalba.
-
Daugiakalbystė kaip norma
Apie 50 % europiečių teigia mokantys bent dvi kalbas. Liuksemburge gyventojai kasdien vartoja vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių kalbas.
-
Skirtingi skaičiavimo būdai
Prancūzų kalba naudoja vigesimalinę sistemą – 80 sakoma „quatre-vingts“ (keturios dvidešimtys), o danų kalba 70 išreiškia „halvfjerds“ (pusė ketvirtos dvidešimties).
-
Anglų kalbos skolinių gausa
Anglų kalba yra viena „labiausiai skolintų“ kalbų pasaulyje. Net 60 % anglų žodžių kilę iš prancūzų. Po normanų užkariavimo 1066 m. daugybė prancūziškų žodžių integravosi į anglų kalbą, todėl šiandien turime tokius terminus kaip „restaurant“, „ballet“ ar „garage“.
-
Vengrų ir suomių kalbos – giminės, bet labai skirtingos
Nors vengrų ir suomių kalbos priklauso tai pačiai Uralo kalbų šeimai, jos tarpusavyje beveik nesuprantamos. Šios kalbos išsivystė skirtingose geografinėse zonose, todėl turi nedaug bendrų žodžių.
10. Technologijos mažosioms kalboms
Šiuolaikinės platformos, tokios kaip „Duolingo“, padeda išsaugoti ir skleisti mažąsias kalbas. Tai suteikia galimybę net nykstančioms kalboms atrasti naujų kalbėtoju.
Iššūkių akivaizdoje
Nors Europa didžiuojasi kalbų įvairove, mažosios kalbos susiduria su grėsme išnykti. UNESCO skaičiavimais, apie 30 % Europos kalbų gali išnykti per artimiausią šimtmetį, jei jos nebus aktyviai saugomos ir jų mokoma jaunoji karta.
Europos kalbos – tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir kultūrinio paveldo dalis, pasakojanti istorijas apie tautų kilmę, sąveikas ir tapatybes. Puoselėkime šį lingvistinį lobyną, kad ateities kartos taip pat galėtų džiaugtis įspūdingu kalbų pasauliu.
