Sausio 27-ąją minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, kviečianti prisiminti šešių milijonų nužudytų žydų tragediją. 1945 metais šią dieną buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje, kurioje nukankinta daugiau nei milijonas žmonių. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kasmet ragina prisijungti prie pasaulinės atminimo akcijos #WeRemember #MesPrisimename bei taip išreikšti savo pilietinę poziciją prieš bet kokias neapykantos apraiškas ir pagerbti Holokausto aukas.
Ignalinos rajono savivaldybės meras sausio Justas Rasikas sausio 27-osios rytą aplankė žydų nužudymo vietą prie Ilgio ežero Ignalinoje ir uždegė atminimo žvakes bei padėjo akmenėlius. Akmuo žydams – amžinybės ir atminimo simbolis. Ant kapų jie neneša gėlių, neša akmenėlius.
Ignalinos krašto muziejus, minėdamas Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, organizuoja parodas. Šiais metais sausio 23–31 dienomis ignaliniečiai kviečiami aplankyti iš Kupiškio atkeliavusią parodą „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Kupiškio etnografijos muziejus kartu su paroda padovanojo ir knygų „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“ bei „Kupiškyje gaminti žydų virtuvės valgiai“.
Lietuvoje prieš karą gyveno 240 tūkst. žydų. Miestuose ir miesteliuose buvo tikrai gausios žydų bendruomenės. Kartais jos sudarydavo daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šių bendruomenių gyvenimo būdas ir papročiai gerokai skyrėsi nuo lietuvių ir kitų tautybių miestelių gyventojų, jie buvo geri verslininkai, pardavėjai, finansininkai… Vykdant masinį tautos naikinimą nužudyti 94 procentai, iš 100 liko gyvi 6 žmonės – apie 14 tūkstančių. Baisūs skaičiai… Vokietijoje žydus persekioti pradėta 1933 m., A. Hitleriui tapus kancleriu. Žydams uždrausta dirbti valstybinėse įstaigose, dėstyti mokyklose ir universitetuose, teisininkams ir medikams – teikti paslaugas ne žydų tautybės žmonėms. 1939 m. Hitleris Reichstage pareiškė, kad kilus karui Europos ,,žydija bus visiškai sunaikinta“.
Tiesa yra tokia, kad prie žydų žudynių prisidėjo ir lietuviai. Tačiau daugiau buvo teisiųjų – neįsivaizduojamai drąsių žmonių, kurie rizikuodami gyvybėmis gelbėjo žydus, priglaudė, užaugino jų vaikus, tapo mylinčiais tėvais. Išgelbėtojų laiškuose, prisiminimuose, knygose – pats didžiausias dėkingumas, pats giliausias meilės artimui suvokimas…
